Antibiotikoterapijos dozavimas (bendrieji principai)

Infekcinių ligų sindromai

Įvadas

Antimikrobinė terapija remiasi biocheminiais skirtumais tarp mikroorganizmų ir žmogaus ląstelių. Šie vaistai yra veiksmingi gydant infekcijas dėl selektyvaus toksiškumo – jie gali pažeisti arba sunaikinti į organizmą patekusius mikroorganizmus, nepadarydami reikšmingos žalos šeimininko ląstelėms. Vis dėlto selektyvus toksiškumas dažniausiai yra santykinis, o ne absoliutus, todėl būtina tiksliai kontroliuoti vaisto koncentraciją, kad būtų veiksmingai paveiktas sukėlėjas ir kartu sumažintas nepageidaujamas poveikis pacientui.

Greitas infekcijos sukėlėjo įvertinimas dažnai pradedamas Gramo dažymu, kuris ypač naudingas tiriant sterilius organizmo skysčius, tokius kaip kraujas, smegenų skystis ar šlapimas. Tačiau galutinei diagnozei ir tinkamos terapijos parinkimui būtina išauginti infekciją sukėlusį mikroorganizmą kultūroje ir nustatyti jo jautrumą antimikrobiniams vaistams. Dėl šios priežasties labai svarbu paimti mėginį pasėliui dar prieš pradedant gydymą. Nors Gramo dažymas suteikia pirminės informacijos, galutinis sukėlėjo identifikavimas dažnai reikalauja papildomų metodų, tokių kaip mikrobinių antigenų, DNR ar RNR nustatymas arba šeimininko imuninės reakcijos įvertinimas. Šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, greita polimerazės grandininė reakcija (PGR) ir MALDI-TOF masių spektrometrija, leidžia greitai ir labai tiksliai identifikuoti patogenus, iš esmės pakeisdamos diagnostikos galimybes.

Nustačius sukėlėją, jo jautrumas antibiotikams lemia tolimesnį antimikrobinės terapijos pasirinkimą. Svarbiausi parametrai, apibūdinantys vaisto veiksmingumą, yra minimali slopinamoji koncentracija (MIC) ir minimali baktericidinė koncentracija (MBC). MIC apibrėžia mažiausią antibiotiko koncentraciją, kuri in vitro slopina matomą bakterijų augimą, o MBC – mažiausią koncentraciją, kuri sunaikina bakterijas. Abu šie rodikliai nustatomi eksperimentiškai, taikant standartizuotus metodus, dažniausiai skiedžiant antibiotiką skystoje terpėje, kurioje auginamas tiriamas mikroorganizmas.

Bakterijų atsparumas antibiotikams apibrėžiamas kaip vaisto nesugebėjimas pakenkti infekciją sukeliančiam mikroorganizmui. Atsparumo atsiradimą gali lemti netinkamas vaistų vartojimas, pavyzdžiui, gydymo nutraukimas nebaigus viso kurso, per dažnas antibiotikų skyrimas, jų naudojimas gyvulininkystėje, neteisinga diagnozė, taip pat atsparių mutantinių bakterijų išlikimas ir dauginimasis šeimininko organizme. Molekuliniu lygmeniu atsparumas gali atsirasti dėl bakterijų gebėjimo skaidyti antibiotiką, sumažėjusio vaisto prasiskverbimo pro bakterijos ląstelės sienelę, mutacijų, leidžiančių bakterijoms naudoti folio rūgštį jos nesintetinant, arba dėl peniciliną surišančių baltymų pakitimų, kaip tai būdinga meticilinui atspariam Staphylococcus aureus (MRSA).

Optimalios antimikrobinės terapijos parinkimas turėtų būti grindžiamas keliais tarpusavyje susijusiais veiksniais. Pirmiausia svarbu nustatyti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą konkretiems antimikrobiniams vaistams. Taip pat būtina įvertinti infekcijos lokalizaciją, nes nuo jos priklauso vaisto pasiskirstymas organizme ir pasiekiama koncentracija infekcijos vietoje. Ne mažiau reikšmingi yra paciento individualūs veiksniai, tokie kaip alergijos vaistams, inkstų ir kepenų funkcija, amžius, etninė kilmė, imuninės sistemos būklė, vartojimo būdas, o moterims – nėštumas ar žindymas. Galiausiai reikia įvertinti pasirinkto vaisto saugumą, veiksmingumą ir kaštų efektyvumą, kad gydymas būtų ne tik kliniškai pagrįstas, bet ir racionalus.

Bendrieji gydymo antibiotikais principai:

• Skiriant gydymą reikia atsižvelgti į konkretų atvejį.

• Antibiotikai skiriami tik tada, kai numatoma aiški klinikinė nauda.

• Antibiotikai neskiriami ryklės skausmui, nekomplikuotam kosuliui ir peršalimui gydyti.

• Atsižvelgiant į ligos sunkumą ir ligonio būklę, pasirenkama viena iš trijų antibiotikų skyrimo taktikų (antibiotikai neskiriami; uždelstas skyrimas; skiriami nedelsiant).

• Nekomplikuotais atvejais, aptarus gydymo taktiką su pacientu, uždelsti antibiotiko skyrimą, kol bus žinomi mikrobiologinio tyrimo rezultatai ar išryškės bakterinės infekcijos požymių.

• Vengti plataus veikimo spektro antibiotikų (pvz.: betalaktaminių antibiotikų su betalaktamazės inhibitoriais, cefalosporinų), kurie didina Clostridium difficile riziką, meticilinui atsparaus S. aureus ir kitų antimikrobiniams vaistams atsparių sukėlėjų paplitimą.

• Klaritromicinas tinkamas pakeisti eritromiciną, jei pastarasis netoleruojamas dėl šalutinių reiškinių.

• Karščiuojant ligoniui visais atvejais reikia įvertinti, ar nėra sunkios bakterinės infekcijos požymių: sąmonės, kraujotakos, kvėpavimo sutrikimų.

• Būtina įvertinti paciento lūkesčius ir stengtis užtikrinti tarpusavio sutarimą pasirenkant gydymo taktiką.

• Pacientams reikia paaiškinti natūralią ligos eigą ir trukmę, nurodyti galimų komplikacijų požymius.

• Būtina atidžiai vertinti pacientų būklę. Jeigu klinikinė paciento būklė neaiški, bet yra stabili, galima laukti ir AMP neskirti, toliau stebėti būklę ir vertinti laboratorinių bei kitų tyrimų rezultatus

Pagal 1, 2, 3, 4.

431310933_1107014840487898_3318462110931

Mechanizmas beta-laktaminių antibiotikų. Beta laktaminiai antibiotikai savo terapinį poveikį sukelia slopindami bakterijų ląstelės sienelės sintezę. Šių antibiotikų sudėtyje yra beta laktamo žiedas, kuris jungiasi prie peniciliną surišančių baltymų (PBP), dalyvaujančių peptidoglikano grandinių kryžminiame susijungime, ir juos negrįžtamai inhibuoja. Dėl šio poveikio bakterijų ląstelės sienelė susilpnėja, todėl bakterijos tampa jautrios osmosinei lizėi ir galiausiai žūsta. Beta laktaminiai antibiotikai pasižymi selektyviu toksiškumu, nes jie veikia daugiausia bakterijų ląsteles ir nepažeidžia žinduolių ląstelių, kurios neturi peptidoglikano savo ląstelių sienelėse. Beta laktaminių antibiotikų grupei priskiriami penicilinai, cefalosporinai, karbapenemai ir monobaktamai. Pagal 4.

Antibiotikų klasė	Pogrupis / karta	Pavyzdžiai
Penicilinai	Natūralūs penicilinai	Benzilpenicilinas (penicilinas G), Penicilinas V
	Penicilinazėms atsparūs	Oksacilinas, Flukloksacilinas, Kloksacilinas
	Aminopenicilinai	Amoksicilinas, Ampicilinas
	Išplėsto spektro penicilinai	Piperacilinas, Ticarcilinas
	Su beta-laktamazės inhibitoriais	Amoksicilinas / klavulano rūgštis, Ampicilinas / sulbaktamas, Piperacilinas / tazobaktamas
Cefalosporinai	I karta	Cefazolinas, Cefaleksinas, Cefadroksilis
	II karta	Cefuroksimas, Cefakloras, Cefoxitinas
	III karta	Ceftriaksonas, Ceftazidimas, Cefotaksimas
	IV karta	Cefepimas
	V karta	Ceftarolinas, Ceftolozanas / tazobaktamas
Karbapenemai	—	Imipenemas, Meropenemas, Ertapenemas, Doripenemas
Monobaktamai	—	Aztreonamas
Makrolidai	—	Eritromicinas, Klaritromicinas, Klindamicinas
Aminoglikozidai	—	Gentamicinas, Neomicinas, Streptomicinas, Tobramicinas, Amikacinas
Fluorochinolonai (chinolonai)	—	Ciprofloksacinas
Sulfonamidai	—	Ko-trimoksazolas, Sulfadiazinas, Trimetoprimas
Polimiksinai	—	Kolistinas (kolistimetato natris, polimiksinas E)
Rifamicinai	—	Rifampicinas
Glikopeptidai	—	Vankomicinas
Oksazolidinonai	—	Linezolidas

Vaistas	MRSA	MSSA	Streptokokai	Enterokokai	E. coli	Klebsiella	H. influenzae	Neisseria	Proteus	Pseudomonas	A. baumannii	Anaerobai (Bacteroides)	C. diff	Atypiniai	CNS penetracija	Plaučių penetracija
Penicilinas G / V	Ne	Taip	Taip	Taip (not VRE)	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Taip
Oksacilinas / Nafcilinas	Ne	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Amoksicilinas / Ampicilinas	Ne	Taip	Taip	Taip (not VRE)	Kartais	Ne	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Amoksicilinas / klavulanatas (Augmentin)	Ne	Taip	Taip	Taip (not VRE)	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Taip	Ne	Ne	Ne	Taip
Cefazolinas (I karta)	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Cefuroksimas (II karta)	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Ceftriaksonas (III karta)	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Taip
Ceftazidimas (III karta)	Ne	Taip	Ne	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Taip
Cefepimas (IV karta)	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Taip
Ceftarolinas (V karta)	Taip	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Piperacilinas / tazobaktamas	Ne	Taip	Taip	Taip (not VRE)	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Taip	Ne	Ne	Ne	Taip
Meropenemas (karbapenemas)	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Taip	Taip
Ertapenemas	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Taip	Ne	Ne	Ne	Taip
Ciprofloksacinas	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip
Levo / Moksifloksacinas	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip (levo)	Ne	Taip (moxi)	Ne	Taip	Ne	Taip
Aminoglikozidai (amikacinas)	Ne	Taip	Ne	Taip (sinergija)	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Makrolidai (azitromicinas)	Ne	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Taip	Ne	Taip	Ne	Taip
Klindamicinas	Taip (CA)	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Ne	Ne	Ne	Taip
TMP–SMX	Taip (CA)	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Ne	Taip	Ne	Taip
Doksiciklinas	Taip (CA)	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Ne	Taip	Ne	Taip
Tigeciklinas	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Taip	Taip	Ne	Taip	Ne	Taip
Aztreonamas	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Vankomicinas	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	PO	Ne	Taip	Taip
Linezolidas	Taip	Taip	Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip
Kolistinas										Taip	Taip	Ne	Ne	Ne	Ne	Taip

Lietuvos Respublikoje siekiama skirti antibiotikoterapiją racionaliai.

Racionalus vaistų vartojimas – vaistų vartojimas, kai optimalų gydymo laikotarpį pacientui skiriamos individualios tinkamiausių jo klinikinei būklei gydyti vaistų dozės tinkamu laiku ir gydymo sąnaudos yra mažiausios ir pacientui, ir visuomenei.

Geriausiai suprasti racionalios antibiotikoterapijos skyrimo pricipus yra išanalizuoti hipotetinė pneumonijos situaciją.

Visuomenėje įgytos pneumonijos (VĮP) diagnostika apima nuoseklų klinikinių, laboratorinių bei instrumentinių duomenų vertinimą, taip pat paciento būklės sunkumo įvertinimą. Diagnostikos procesas pradedamas rizikos veiksnių ir klinikinių simptomų analize. Dažniausi VĮP klinikiniai požymiai yra karščiavimas, kosulys, krūtinės skausmas ir dusulys. Objektyvaus ištyrimo metu gali būti nustatomi lokalūs plaučių auskultacijos pokyčiai, tokie kaip tam tikroje plaučių srityje girdimi smulkūs drėgni karkalai, krepitacija arba lokalus kvėpavimo garso susilpnėjimas, ypač viename plautyje. Be to, gali pasireikšti ekstrapulmoniniai simptomai, įskaitant galvos svaigimą, dezorientaciją, bendrą silpnumą ir kitus nespecifinius požymius.

Laboratorinių tyrimų metu dažnai nustatoma leukocitozė ir leukocitų formulės poslinkis į kairę bendrojo kraujo tyrimo (BKT) duomenyse. Taip pat vertinami uždegimo žymenys – padidėjęs C reaktyviojo baltymo (CRB) kiekis ir, individualiais atvejais, padidėjęs prokalcitonino (PCT) kiekis. Šie rodikliai padeda įvertinti infekcijos pobūdį ir uždegimo intensyvumą.

Instrumentinė diagnostika apima krūtinės ląstos rentgenologinius tyrimus – atliekama tiesinė ir šoninė krūtinės rentgenograma, o esant neaiškiems ar komplikuotiems atvejams, gali būti skiriamas krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. Šie tyrimai leidžia patvirtinti pneumonijos diagnozę ir įvertinti plaučių pažeidimo apimtį.

Svarbi VĮP diagnostikos dalis yra paciento būklės sunkumo įvertinimas. Tam gali būti taikomos pneumonijos sunkumo skalės, tokios kaip Pneumonijos sunkumo indekso skalė (PSI) ir CURB-65 skalė, kuri vertina sąmonės sutrikimą, karbamido kiekį kraujyje, kvėpavimo dažnį, arterinį kraujospūdį ir paciento amžių (65 metų ir vyresnis). Sprendimas dėl šių skalių taikymo priimamas individualiai, atsižvelgiant į klinikinę situaciją.

Pagal 5.

Situacija

70 metų ligonė kreipėsi į gydymo įstaigą skųsdamasi karščiavimu, kosuliu su skrepliavimu, dusuliu ir krūtinės skausmu, sustiprėjančiu kvėpuojant. Anamnezėje nurodo bendrą silpnumą ir sumažėjusį fizinį pajėgumą pastarosiomis dienomis. Objektyvaus ištyrimo metu nustatyta padidėjusi kūno temperatūra, padažnėjęs kvėpavimas, o auskultuojant plaučius dešinėje apatinėje srityje girdimi smulkūs drėgni karkalai ir susilpnėjęs kvėpavimo garsas. Anamnezėje pastaruoju metu nesigydžiusi medicinos įstaigose. SaO2 88 proc.

Laboratorinių tyrimų duomenys rodo uždegiminį procesą: bendrojo kraujo tyrimo metu nustatyta leukocitozė su leukocitų formulės poslinkiu į kairę, padidėjęs C reaktyviojo baltymo (CRB) kiekis bei padidėjęs prokalcitonino (PCT) kiekis, kas leidžia įtarti bakterinę infekciją. Kreatininas 130 μmol/L. CKD-EPI (2021) 38 mL/min/1.73m2, Šlapalas 30 mmol/l, SaO2 88 proc.

Instrumentinių tyrimų metu atlikta krūtinės ląstos rentgenograma, kurioje nustatyta infiltracija dešiniajame plautyje. Atsižvelgiant į klinikinius simptomus, laboratorinių ir radiologinių tyrimų duomenis, pacientei diagnozuota visuomenėje įgyta pneumonija. Įvertinus paciento amžių ir klinikinę būklę, rekomenduojamas tolesnis būklės sunkumo įvertinimas pagal CURB-65 arba PSI skales ir tinkamos antimikrobinės terapijos parinkimas.

Norma.

Tiesinė krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka. Norma.

Šiuo atveju racionali antibiotikoterapija būtų Amoksicilinas p/o 1000 mg kas 6–8 val. 5 d., jeigu pneumonija būtų traktuojama, pagal klinikinę būklę kaip nesunki. Tačiau CURB-65 2 b. (amžius ir šlapalo koncentracijos padidėjimas) sąlygoja poreikį gydyti ligoninėje. CURB-65 – 2 taškai arba daugiau leidžia nustatyti sunkią pneumoniją. Sunki visuomenėje įgyta pneumonija (VĮP) be gretutinių veiksnių pradedama gydyti beta laktaminiu antibiotiku su makrolidu arba be jo. Makrolidas ypač svarbus, jei įtariama mikoplazminės ir legionelinės kilmės pneumonija, tačiau tyrimai rodo, kad netgi be šio sukėlėjo įtarimo toks derinys yra veiksmingesnis už gydymą vien beta laktaminiais antibiotikais. Šiuo atveju racionalu yra Aminopenicilinas su beta laktamazių inhibitoriumi ± makrolidu: sol. Amoksicilino / Klavulano rūgšties (Amoksiklavas) 1,2 g 3×IV ± sol. Klaritromicino IV 500 mg 2×d. Esant įprastai VĮP eigai, antibiotikai skiriami dar 3–5 d. po būklės stabilizavimosi, o komplikuotos arba grėsmingos etiologijos VĮP atvejais (pvz., destrukcinės aspiracinės arba stafilokoko sukeltos ligos) gydymas antibiotikais gali trukti gerokai ilgiau. Klaritromicino ir Amoksicilino / Klavulano rūgšties dozę reikėtų mažinti pagal inkstų funkciją tik tuo atveju jeigu yra lėtinė inkstų lig air kreatinino klirensas <30 ml/min). Tačiau šiuo metu šiai pacientei šių būklė nėra, todėl dozių mažinti nereikia.

Taigi, galima daryti išvadą, kad toks paskyrimas yra racionalus: nustatytas optimalus gydymo laikotarpis (po būklė stabilizavimosi tęsiama antibiotikoterapija dar 3-5 d., iki 7 d., antraip bus keičiama diagnozė į nesirezorbuojančią pneumoniją ir keičiama diagnostikos ir gydymo taktika) pacientui skiriamos individualios tinkamiausių jo klinikinei būklei gydyti vaistų dozės tinkamu laiku (remiantis klinika, laboratoriniais ir radiologiniais metodais nustačius sunkią VĮP nedelsiant paskirta tinkama antibiotikoterapiją pagal atitinkamas rekomendacijas) ir gydymo sąnaudos (paskyrimas pagal Lietuvoje pripažintas rekomendacijas) yra mažiausios ir pacientui, ir visuomenei 5.

Akių infekcijos

Akiduobės celulitas – tai infekcija, apimanti akiduobės raumenis ir riebalinį audinį (postseptalinė infekcija), tačiau pačio akies obuolio nepažeidžianti. Nors gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniau serga vaikai. Dažniausiai ją sukelia bakterijos, tačiau infekcija gali būti mišri – dalyvauti ir anaerobinės, grybelinės ar mikobakterijos.

Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir apžiūra. Svarbiausi požymiai, skiriantys orbitalinį celulitą nuo lengvesnio prespetalinio celulito, yra akių judesių skausmas, akių judesių sutrikimas (oftalmoplegija) ir akies išstūmimas (proptozė). Taip pat dažnai būna vokų patinimas ir paraudimas 1, 2.

Infekcija	IV antibiotikas	PO antibiotikas	Gydymo trukmė	Komentarai
Akiduobės celiulitas (nekomplikuotas)	Vankomicinas (MRSA pridengimui): 15–20 mg/kg kas 8–12 h + Ceftriaksonas: 2 g kas 24 h (kas 12 h jei intrakranijinės infekcijos rizika) + Metronidazolis: 500 mg kas 8 h ARBA Ampicilinas–Sulbaktamas: - Suaugę: 3 g kas 6 h (maks. 12 g/d)	Amoksicilinas–Klavulanatas: 875 mg kas 12 h ARBA Cefuroksimas: 500 mg kas 12 h MRSA danga: Linezolidas: 600 mg kas 12 h ARBA TMP‑SMX (160/800 mg): 1–2 DS tabl. kas 12 h ARBA Klindamicinas: 300 mg kas 8 h	2–3 savaitės	Perėjimas prie PO po 3–5 d. kai afebrilus ir gerėja būklė. Gana žemas įrodymų lygis.
Akiduobės celiulitas su MRSA rizika	Vancomicinas (dozės kaip aukščiau) + plataus spektro beta laktamas: Ceftriaksonas: 2 g IV + Metronidazolis: 500 mg kas 8 h	Amoksicilinas–Klavulanatas (dozės kaip aukščiau) + MRSA danga: Linezolidas arba TMP‑SMX arba Klindamicinas (dozės kaip aukščiau)	≥3 savaitės	MRSA danga tęsiama, jei nenustatyta kitaip kultūromis.
Įtariama intrakranijinė komplikacija	Vancomicinas (standartinės dozės) + Ceftriaksonas kas 12 h: - Vaikai: 50 mg/kg kas 12 h - Suaugę: 2 g kas 12 h + Metronidazolis: - Vaikai: 30 mg/kg/d ÷ kas 8 h - Suaugę: 500 mg kas 8 h	Tas pats PO kaip įprasta schema, bet MRSA ir anaerobų danga tęsiama Linezolidas / TMP‑SMX / Klindamicinas	≥3–4 savaitės	Dažnai reikalinga chirurgija, būtinas kontrolinis vaizdinimas.
Sunki alergija beta laktamams	Vancomicinas (standartinės dozės) + Fluorochinolonas: Levofloksacinas 500–750 mg 1 k./d arba Moksifloksacinas 400 mg/d + Metronidazolis 30 mg/kg/d (vaikai) / 500 mg kas 8 h (suaugę)	Levofloksacinas (vaikams tik būtinais atvejais; dozės kaip aukščiau) + MRSA danga pridedama pagal poreikį	2–3 savaitės	Ciprofloksacinas mažiau tinka —, kadangi silpna veikla prieš streptokokus.

Apatinių kvėpavimo takų infekcijos

Įtarus plaučių uždegimą, jei įmanoma, reikia atlikti krūtinės ląstos tiesinę ir šoninę rentgenogramas, nes vien tiesinė gali neatskleisti infiltracijos. Pirmą ligos parą rentgenogramoje gali matytis tik minimalūs plaučių piešinio pokyčiai, todėl tyrimą gali tekti kartoti. Antrą parą paprastai išryškėja plaučių infiltracija ir šaknies reakcija.

VĮP diagnostikos kriterijai:

nauji AKT infekcijos simptomai (dažniausiai karščiavimas; galimi kosulys, skrepliavimas, dusulys, krūtinės skausmas);
radiologiniai plaučių infiltracijos požymiai (per pirmas 48 val. jų gali nebūti).

Papildomi kriterijai: auskultaciniai pokyčiai (smulkūs drėgni karkalai ar krepitacija), patogeninio sukėlėjo nustatymas, padidėjęs CRB, leukocitozė, leukocitų formulės poslinkis į kairę, padidėjęs ENG.

Pneumonijos diagnozė laikoma patikima, kai nustatoma plaučių infiltracija ir yra karščiavimas ir (arba) leukocitozė. Jei klinikinė tikimybė didelė, o rentgenograma normali, rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos KT. Pirmosiomis 48 val. diagnozė gali būti grindžiama klinika ir auskultacija, tačiau rentgeninį tyrimą būtina atlikti vėliau, nes be jo patikimai patvirtinti ar atmesti pneumonijos negalima 1, 2, 3,4.

Kategorija	Vaistas / grupė	Dozavimas
β-laktamai	Ceftriaksonas	1–2 g IV kas 24 h
β-laktamai	Cefotaksimas	1–2 g IV kas 6–8 h
β-laktamai	Cefepimas	2 g IV kas 8–12 h
β-laktamai	Piperacilinas–tazobaktamas	4.5 g IV kas 6–8 h
β-laktamai	Amoksicilinas–klavulanatas	1.2 g IV kas 6–8 h
β-laktamai	Meropenemas	1 g IV kas 8 h
β-laktamai	Imipenemas–cilastatinas	500 mg IV kas 6 h
Makrolidai	Azitromicinas	500 mg IV kas 24 h; PO: 500 mg → 250 mg/d
Makrolidai	Klaritromicinas	500 mg PO kas 12 h
Fluorchinolonai	Levofloksacinas	500–750 mg IV/PO kas 24 h
Fluorchinolonai	Moksifloksacinas	400 mg IV/PO kas 24 h
Aminoglikozidai	Gentamicinas	5–7 mg/kg IV kas 24 h (vienkartinė dienos dozė)
Aminoglikozidai	Tobramicinas	5–7 mg/kg IV kas 24 h
Aminoglikozidai	Amikacinas	15–20 mg/kg IV kas 24 h
Priešgrybeliniai	Flukonazolas	Įkrova 400 mg IV/PO → 200–400 mg/d
Priešgrybeliniai	Echinokandinai (kaspofunginas)	70 mg įkrova → 50 mg/d
Priešgrybeliniai	Vorikonazolas	6 mg/kg IV kas 12 h ×2 dozės → 4 mg/kg kas 12 h
Antivirusiniai	Oseltamiviras	75 mg PO du kartus per parą 5 d.
Antivirusiniai	Peramiviras	600 mg IV vienkartinė dozė (≥ gripo A)
Steroidai	Hidrokortizonas	200 mg / 24 h (pvz. 50 mg kas 6 h)
Steroidai	Metilprednizolonas (alternatyva)	40 mg IV kas 6–8 h (kai kuriuose protokoluose)
Kiti principai	Prokalcitoninas (PCT)	Naudojamas AB trukmei mažinti; dozavimo nėra
Kiti principai	Vazopresoriai šokui	Norepinefrinas — titruojamas pagal MAP, dozės individualizuojamos
Kiti principai	Deeskalacija	Vykdyti po mikrobiologinių rezultatų gavimo
Šaltiniai		https://publications.ersnet.org/content/erj/61/4/2200735

Klinikinė situacija	Antibiotikas	Dozavimas ir gydymo trukmė
Lengva CAP – pirmo pasirinkimo geriamas antibiotikas	Amoksicilinas	500 mg 3 kartus per parą 5 dienas (galima skirti didesnes dozes, žr. BNF)
Lengva CAP – alternatyvos, kai alergija penicilinui arba įtariami netipiniai sukėlėjai	Doksiciklinas	200 mg pirmą dieną, vėliau 100 mg 1 kartą per parą 4 dienas (iš viso 5 dienos)
	Klaritromicinas	500 mg 2 kartus per parą 5 dienas
	Eritromicinas (nėštumo metu)	500 mg 4 kartus per parą 5 dienas
Vidutinio sunkumo CAP – pirmo pasirinkimo geriamas antibiotikas	Amoksicilinas	500 mg 3 kartus per parą 5 dienas
Vidutinio sunkumo CAP – jei įtariami netipiniai sukėlėjai	Klaritromicinas	500 mg 2 kartus per parą 5 dienas
	Eritromicinas (nėštumo metu)	500 mg 4 kartus per parą 5 dienas
Vidutinio sunkumo CAP – alternatyvos alergijos penicilinui atveju	Doksiciklinas	200 mg pirmą dieną, vėliau 100 mg per parą 4 dienas
	Klaritromicinas	500 mg 2 kartus per parą 5 dienas
Sunki CAP – pirmo pasirinkimo antibiotikai	Ko-amoksiklavas	500/125 mg 3 kartus per parą per os ARBA 1.2 g į veną 3 kartus per parą, 5 dienas
+	Klaritromicinas	500 mg 2 kartus per parą per os arba IV, 5 dienas
+	Eritromicinas (nėštumo metu)	500 mg 4 kartus per parą, 5 dienas
Sunki CAP – alternatyva esant alergijai penicilinui	Levofloksacinas	500 mg 2 kartus per parą per os arba IV, 5 dienas (fluorochinolonų apribojimai – MHRA 2024)

Klinikinė situacija	Antibiotikas	Dozavimas ir gydymo trukmė
Nesunkūs simptomai ir mažas atsparumo pavojus – pirmo pasirinkimo geriamas antibiotikas	Ko-amoksiklavas	500/125 mg 3 kartus per parą 5 dienas, po to pervertinti
Nesunkūs simptomai ir mažas atsparumo pavojus – alternatyvos (alergija penicilinui, netinkamas ko-amoksiklavas)	Doksiciklinas	200 mg pirmą dieną, vėliau 100 mg 1 k./d. 4 dienas, po to pervertinti
	Cefaleksinas (atsargiai esant alergijai penicilinui)	500 mg 2–3 k./d. (iki 1–1.5 g 3–4 k./d.) 5 dienas
	Ko-trimoksazolas (ne pagal indikaciją, off-label)	960 mg 2 k./d. 5 dienas
	Levofloksacinas (tik keičiant iš IV, off-label)	500 mg 1–2 k./d. 5 dienas
Sunkūs simptomai, sepsio požymiai arba didelė atsparumo rizika – pirmo pasirinkimo IV antibiotikai	Piperacilinas/tazobaktamas	4.5 g 3 k./d. (esant sunkiai infekcijai – 4.5 g 4 k./d.)
	Ceftazidimas	2 g 3 k./d.
	Ceftriaksonas	2 g 1 k./d.
	Cefuroksimas	750 mg 3 k./d. (iki 750 mg 4 k./d. arba 1.5 g 3–4 k./d.)
	Meropenemas	0.5–1 g 3 k./d.
	Ceftazidimas + avibaktamas	2/0.5 g 3 k./d.
	Levofloksacinas (jei kiti netinkami)	500 mg 1–2 k./d.
Įtariama arba patvirtinta MRSA infekcija – pridėti prie pirmo pasirinkimo IV antibiotiko	Vankomicinas	15–20 mg/kg 2–3 k./d. IV, koreguoti pagal koncentraciją; esant sunkiai būklei: 25–30 mg/kg įkrovos dozė
	Teikoplaninas	6 mg/kg kas 12 val. ×3, vėliau 6 mg/kg kas 24 val.
MRSA, jei vankomicinas netinka	Linezolidas	600 mg 2 k./d. per os arba IV

Šaltiniai	https://www.nice.org.uk/guidance/ng250	https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7112285/

Ausų, nosies ir gerklės infekcijos

Ūminis tonzilitas – tai ūmus tonzilių uždegimas, dažniausiai sukeltas virusinės infekcijos, tačiau 10–30 proc. atvejų ligos priežastis yra bakterinė, dažniausiai Streptococcus pyogenes. Klinikinėje praktikoje ūminis tonzilitas dažnai painiojamas su peršalimu ar nosiaryklės uždegimu, nors jam nebūdingi ryškūs katariniai simptomai, tokie kaip sloga ar kosulys. Antimikrobinis gydymas skiriamas įvertinus klinikinius simptomus pagal Centor kriterijus (karščiavimas daugiau kaip 38 °C, nėra kosulio, tonzilių eksudatas, priekinių kaklo limfmazgių padidėjimas) ir esant indikacijoms (>3 balai), siekiant sumažinti komplikacijų bei recidyvų riziką ir užtikrinti patogeno eradikaciją.

Ūminis faringitas – tai ryklės gleivinės uždegimas, kuris dažniausiai yra virusinės kilmės ir dažnai praeina savaime be antimikrobinio gydymo. Bakterinis ūminis faringitas sudaro mažesnę dalį atvejų ir dažniausiai yra susijęs su A grupės beta-hemoliziniais streptokokais. Sprendimas dėl antibiotikų skyrimo priimamas remiantis Centor kriterijais ir, esant 3–4 balams, rekomenduojama atlikti greitą streptokoko antigeno testą. Tikslingas antibiotikų vartojimas leidžia išvengti nereikalingo gydymo, mažina atsparumo antimikrobiniams vaistams riziką ir nepageidaujamas reakcijas.

Ūminis sinusitas (ūminis rinosinusitas) – tai prienosinių ančių gleivinės uždegimas, kuris daugeliu atvejų yra virusinės kilmės ir dažniausiai praeina per dvi savaites be antibiotikų. Bakterinis sinusitas įtariamas, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei 10 dienų, sunkėja arba iš karto pasireiškia sunkia klinikine forma. Mikrobiologiniai tyrimai nekomplikuotais atvejais neatliekami, o antimikrobinis gydymas skiriamas tik esant aiškioms indikacijoms, siekiant sumažinti komplikacijų riziką ir užtikrinti racionalų antibiotikų vartojimą.

Ūminis vidurinės ausies uždegimas – tai dažniausiai vaikystėje pasireiškianti liga, kuri neretai yra virusinės kilmės ir gali būti sėkmingai gydoma simptomiškai. Bakterinė infekcija dažniausiai siejama su Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ir Moraxella catarrhalis. Sprendimas dėl antimikrobinio gydymo priklauso nuo paciento amžiaus, klinikinės būklės sunkumo, simptomų trukmės ir komplikacijų rizikos. Tikslingas gydymo parinkimas leidžia sumažinti nereikalingą antibiotikų vartojimą ir su tuo susijusias neigiamas pasekmes. 1, 2, 3, 4, 5.

Infekcija	Patogenai	Antibiotikas	Alternatyvus antibiotikas	Gydymo trukmė	Pastabos
Ūminis laringitas/faringitas	Dažniausiai virusai, S. pneumoniae, H. influenzae, S. aureus	Penicilinas V (fenoksimetilpenicilinas) 1,0 MTV kas 6 val. arba 2,0 MTV kas 12 val. ARBA Amoksicilinas 3 x 1 g p.o.	Klaritromicinas 250–500 mg p.o. kas 12 val., eritromicinas 250–500 mg p.o. kas 6–12 val.	5–10 d. (penicilinas) / 5 d. (makrolidai)	Penicilinas pirmo pasirinkimo antibiotikas; makrolidai skiriami beta-laktamų netoleravimo atveju.Penicilinas V (fenoksimetilpenicilinas): 1 mg = 1600 TV (tarptautiniai vienetai) arba 1 MTV (milijonas tarptautinių vienetų) = 625 mg
Ūminis epiglotitas	S. pyogenes, H. influenzae tipo b, S. aureus, S. pneumoniae, Anaerobai	Ceftriaksonas 2 g i.v. 1× per parą ± Metronidazolis 500 mg i.v. 3× per parą	Ampicilinas/Sulbaktamas 3 g i.v. 3× per parą; alergija beta-laktamams: Levofloksacinas 500 mg 1–2× per parą	Iki 10 d.	—
Ūminis tonzilitas	S. pyogenes, H. influenzae	Benzilpenicilinas 2 mln IV 4× per parą ARBA Fenoksimetilpenicilinas V(fenoksimetilpenicilinas) 1,0 MTV kas 6 val. arba 2,0 MTV kas 12 val.	Klaritromicinas 250–500 mg p.o. 2× per parą	7–10 d.	Pagal Centor kriterijus skiriamas antibiotikas
Ūminis sinusitas	S. pneumoniae, H. influenzae, M. catarrhalis	Penicilinas V (fenoksimetilpenicilinas) 1,0 MTV kas 6 val. ARBA Amoksicilinas 500 mg kas 8 val.	Klaritromicinas 500 mg kas 12 val., Eritromicinas 250–500 mg kas 6 val., Amoksicilinas/klavulano r. 500/125 mg kas 8 val.	5 d.	Antibiotikai skiriami tik esant simptomų trukmei >10 d. arba komplikacijų rizikai
Ūminė vidurinės ausies infekcija	S. pneumoniae, H. influenzae, Moraxella catarrhalis, S. pyogenes, S. aureus	Amoksicilinas 500 mg kas 8 val.	Klaritromicinas 250–500 mg kas 12 val., Amoksicilinas/klavulano r. 500/125 mg kas 8 val., Eritromicinas 250–500 mg kas 6 val.	5–7 d.	Antibiotikai skiriami esant komplikacijoms ar sunkiems simptomams
Lėtinė vidurinės ausies infekcija	P. aeruginosa, S. aureus, Anaerobai	Ciprofloksacino ausų lašai	Sisteminis antibiotikas tik komplikacijų atveju	—	Gydymas koreguojamas pagal mikrobiologinį tyrimą
Ūminis išorinis otitas (sunki eiga/pasikartojantis)	—	Ceftazidimas 2 g i.v. 3× per parą	Ciprofloksacinas 400–500 mg 2× per parą (alergija beta-laktamams)	—	Paimti mikrobiologinį pasėlį ir koreguoti gydymą
Paratonzilinis, retrofaringinis, parafaringinis pūlinys abscesas, burnos dugno flegmona	S. pyogenes, S. aureus, Anaerobai	Amoksicilinas/ klavulano r. 1.2 g x 3 – 4 k. ARBA Amoksicilinas/ klavulano r. 625 mg – 1 g x 3 ARBA Ampicilinas/Sulbaktamas 3 g 3-4 xd i.v. ARBA Cefazolino 3 x 2 g i.v. + Metronidazolis 3 x 500 mg i.v. ARBA Klaritromicinas 250 – 500 mg x 2		—
Odontogeninė infekcija su plitimo tendencija	Streptokokai, Stafilokokai, Peptostreptokokai	Ampicilinas/Sulbaktamas 4 x 3 g i.v. Amoksicilinas/Klavulano rūgštis 3 x 875/125 mg p.o. Piperacilinas-tazobaktamas 4.5 g IV kas 6 val. (j	Esant penicilino alergijai) Klindamicinas 3 x 600 mg i.v.alternatyva: Moksifloksacinas 1 x 400 mg i.v. ARBA p.o.	—	Jei imunusupresija: Piperacilinas-tazobaktamas 4.5 g IV kas 6 val. ARBA Meropenem 1 g IV kas 8 val.
Šaltiniai	https://link.springer.com/article/10.1007/s15010-023-02117-5	https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7517749/	https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15610667/	https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/914862d0e5cd11eda305cb3bdf2af4d8	https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34728145/

Bakterinis meningitas

Bakterinis meningitas yra sunki galvos ir nugaros smegenų dangalų infekcinė liga, pasižyminti dideliu mirštamumu ir sergamumu visame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais reikšmingai pakito bendruomenėje įgyto bakterinio meningito epidemiologija ir gydymo strategijos: Europoje įdiegus konjuguotas vakcinas beveik išnyko Haemophilus influenzae b tipo sukeliami susirgimai, o pneumokokinės ir meningokokinės vakcinos ženkliai sumažino bendrą bakterinio meningito naštą. Dėl šių pokyčių ši liga šiuo metu dažniau nustatoma suaugusiesiems nei kūdikiams, todėl jai būdingos kitokios komplikacijos ir gydymo ypatumai. Be to, didėjantis Streptococcus pneumoniae ir Neisseria meningitidis atsparumas dažniausiai vartojamiems antimikrobiniams vaistams, taip pat ryškūs atsparumo skirtumai tarp Europos šalių, lemia būtinybę empirinį antibiotikų gydymą parinkti atsižvelgiant į regioninę epidemiologinę situaciją 1.

Infekcija	Patogenai	Pirmo pasirinkimo antibiotikas ir dozavimas	Alternatyvus antibiotikas ir dozavimas	Gydymo trukmė	Pastabos
Bakterinis meningitas – naujagimiai (<1 mėn.)	S. pneumoniae, E. coli, Listeria monocytogenes, GBS	Ampicilinas + CefotaksimasDozės:• <1 sav.: ampicilinas 50 mg/kg kas 8 h; cefotaksimas 50 mg/kg kas 8 h• 1–4 sav.: ampicilinas 50 mg/kg kas 6 h; cefotaksimas 50 mg/kg kas 6–8 h	Ampicilinas + aminoglikozidas (gentamicinas 2.5 mg/kg kas 12–8 h; amikacinas 10 mg/kg kas 8 h)	10–14 d., Listeria – ≥21 d.	Vengti ceftriaksono dėl kernikterus
1 mėn. – 18 metų	S. pneumoniae, N. meningitidis	Cefotaksimas 75 mg/kg kas 6–8 h arba Ceftriaksonas 50 mg/kg kas 12 h + Vankomicinas 10–15 mg/kg kas 6 h	Rifampicinas 10 mg/kg kas 12 h (max 600 mg/d)	7–14 d.	Vankomicino tikslas – C min 15–20 μg/mL
18–50 m.	S. pneumoniae, N. meningitidis	Ceftriaksonas 2 g kas 12 h arba 4 g kas 24 hCefotaksimas 2 g kas 4–6 h + Vankomicinas 10–20 mg/kg kas 8–12 h	Rifampicinas 300 mg kas 12 h	7–14 d.	Empirinis gydymas kaip jaunesniems suaugusiems
>50 m. arba rizikos veiksniai Listeria(DM, imunosupresija, vėžys, steroidai)	S. pneumoniae, N. meningitidis, Listeria monocytogenes, gram– neigiami	Cefotaksimas arba Ceftriaksonas + Vankomicinas + Ampicilinas 2 g kas 4 h	Rifampicinas + ceftriaksonas	10–14 d., Listeria ≥21 d.	Ampicilinas svarbus dėl Listeria
Smegenų abscesas	Enterobakterijos, anaerobai, S. aureus, streptokokai	Ceftriaksonas 2 g x 2/d + Metronidazolis 500 mg x 3/d	Ceftazidimas 2 g x 3/d (įtariant otogeninę kilmę)	4–8 savaitės	Priklauso nuo chirurginės intervencijos ir drenavimo
Šaltiniai				https://www.clinicalmicrobiologyandinfection.org/article/S1198-743X%2816%2900020-3/fulltext

Patogenas	Pirmo pasirinkimo antibiotikas	Alternatyvus antibiotikas	Gydymo trukmė	Pastabos
S. pneumoniae – jautrus penicilinui	Penicilinas, ampicilinas	Ceftriaksonas, cefotaksimas, chloramfenikolis	10–14 d.	–
S. pneumoniae – atsparus penicilinui, jautrus III kartos cefalosporinams	Ceftriaksonas arba cefotaksimas	Cefepimas, meropenemas, moksifloksacinas	10–14 d.	–
S. pneumoniae – atsparus cefalosporinams	Vankomicinas + rifampicinas arba Vankomicinas + ceftriaksonas	Linezolidas, vankomicinas + moksifloksacinas	10–14 d.	Rekomenduojamos didelės dozės
N. meningitidis – jautrus penicilinui	Penicilinas, ampicilinas	Ceftriaksonas, cefotaksimas	7 d.	–
N. meningitidis – atsparus penicilinui	Ceftriaksonas arba cefotaksimas	Meropenemas, ciprofloksacinas	7 d.	–
Listeria monocytogenes	Ampicilinas arba amoksicilinas, penicilinas G	TMP/SMX, meropenemas, linezolidas	≥21 d.	Galima pridėti aminoglikozidą
Haemophilus influenzae β-laktamazė -	Amoksicilinas arba ampicilinas	Ceftriaksonas, cefotaksimas	7–10 d.	–
Haemophilus influenzae β-laktamazė +	Ceftriaksonas arba cefotaksimas	Cefepimas, ciprofloksacinas	7–10 d.	–
Staphylococcus aureus – MSSA	Oksacilinas, flukloksacilinas	Vankomicinas, linezolidas, rifampicinas	≥14 d.	–
Staphylococcus aureus – MRSA	Vankomicinas	Linezolidas, daptomicinas, TMP/SMX	≥14 d.	Rifampicinas gali būti pridėtas
Šaltiniai				https://www.clinicalmicrobiologyandinfection.org/article/S1198-743X%2816%2900020-3/fulltext

Situacija	Rekomendacija
Alergija beta-laktamams	Levofloksacinas 500 mg į/v kas 12 h + Vankomicinas
Amžius > 50 m., imunosupresija ar nėštumas	VISADA pridėti Ampiciliną dėl Listeria
Vankomicinas	Tikslinė koncentracija 15–20 μg/mL
Šaltiniai

Chirurginės infekcijos

Operacinių žaizdų infekcijos (OŽI) yra vienos iš labiausiai paplitusių su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų (hospitalinės infekcijos, HI). Tai galima komplikacija po bet kokios rūšies chirurginės procedūros, nors jos yra ir tarp labiausiai išvengiamų infekcijų. OŽI siejamos su ilgesniu pooperaciniu buvimu ligoninėje, papildomomis chirurginėmis intervencijomis, gydymu intensyviosios terapijos skyriuose ir didesniu mirtingumu 1, 2, 3.

Operacija arba būklė	Pirmo pasirinkimo AMV	Antro pasirinkimo AMV
Chiruginės žaidos infekcija (pvz.: yra celiulitas)	Empirinis antimikrobinių vaistų pasirinkimas priklauso nuo operacijos ir atspindi profilaktinius antibiotikus. Amoksicilinas/Klavulano rūgštis 3 x 875/125 mg p.o. 5–7 dienas	Cefazolinas 3 x 2 g i.v. 5–7 dienas
Atvira / laparoskopinė apendektomija, tiriamoji laparotomija	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v
Atvira cholecistektomija	Cefazolinas 2 g į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Laparoskopinė cholecistektomija	Cefazolinas 2 g į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Perkutaninė / radiologinė endoskopinė gastrostomija / jejunostomija (PEG / PEJ / PRG / PRJ)	Cefazolinas 2 g į/v	Vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
ERCP	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba cefazolinas 2 g į/v ± metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v ± metronidazolas 500 mg į/v
Endoskopinė ultragarsu valdoma cistinių darinių aspiracija	Cefazolinas 2 g į/v ± metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 2 mg/kg į/v ± metronidazolas 500 mg į/v
Kitos endoskopinės procedūros	Netaikoma	Netaikoma
Kasos rezekcija, nekrektomija	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v
Kepenų rezekcija	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v
Atvira storosios žarnos operacija	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Kirkšnies išvaržos operacija (su / be tinklelio)	Cefazolinas 2 g į/v	Vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Cezario pjūvis	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 900 mg į/v
Histerektomija	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Ginekologinės onkologinės operacijos	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas arba klindamicinas + gentamicinas
Dubens organų nusileidimo operacijos	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Alternatyvos kaip aukščiau
Makšties plastinės operacijos	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Alternatyvos kaip aukščiau
Nefrektomija / inkstų rezekcijos (neatveriant takų)	Cefazolinas 2 g į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg
Prostatektomija / pieloplastika / cistotomija (atveriant takus)	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba TMP/SMX 160/800 mg	Vankomicinas + gentamicinas arba klindamicinas + gentamicinas
Atviros operacijos atveriant žarnyną / šlapimo takus	Amoksicilinas–klavulanatas 1,2 g į/v arba ampicilinas–sulbaktamas 3 g į/v arba cefazolinas 2 g + gentamicinas + metronidazolas	Gentamicinas + metronidazolas arba klindamicinas + gentamicinas
Transuretrinės endoskopinės operacijos	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas arba TMP/SMX	Vankomicinas + gentamicinas arba klindamicinas + gentamicinas
Trumpos šlapimo takų operacijos	Netaikoma	Netaikoma
Apatinės galūnės endoprotezavimas	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Protezo revizija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Kaulinės procedūros su implantais	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Raiščių rekonstrukcija su implantais	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Artroskopija su implantais	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Raiščių plastika be implantų	Netaikoma	Netaikoma
Diagnostinė artroskopija (be implantų)	Netaikoma	Netaikoma
Vidinės fiksacijos priemonių šalinimas	Netaikoma arba Cefazolinas 2 g į/v*	Vankomicinas*
Peties / alkūnės endoprotezavimas	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Peties / alkūnės: besikartojantis išnirimas	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Peties / alkūnės: implantacija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Peties / alkūnės artroskopija be implantų	Netaikoma	Netaikoma
Plaštakos endoprotezavimas	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Plaštakos osteosintezė	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas arba vankomicinas
Plaštakos minkštųjų audinių intervencija	Netaikoma	Netaikoma
Plaštakos vidinės fiksacijos priemonių šalinimas	Netaikoma	Netaikoma
Cistos pašalinimas	Netaikoma	Netaikoma
Sąnarinė procedūra be vidinės fiksacijos	Netaikoma	Netaikoma
Distalinio pirštakaulio atviri lūžiai	Netaikoma	Netaikoma
Uždari lūžiai: repozicija su perkutanine sinteze	Netaikoma	Netaikoma
Uždari lūžiai: išorinės fiksacijos aparato uždėjimas	Netaikoma	Netaikoma
Atvira repozicija su implantacija / intramedulinė vinis	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v
Atviri lūžiai (išskyrus plaštakos sritį) Gustillo-Anderson I	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Gustillo-Anderson II	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Gustillo-Anderson III	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg ± metronidazolas 500 mg į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Minkštųjų audinių žaizda (išskyrus plaštaką), nesiekiančios sąnario	Netaikoma	Netaikoma
Žaizdos, siekiančios sąnarį	Cefazolinas 2 g į/v + klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg	Netaikoma
Žmogaus ar gyvūno įkandimas, operacinis gydymas netaikomas, rizikos nėra	Netaikoma	Netaikoma
Žmogaus ar gyvūno įkandimas, operacinis gydymas taikomas	Amoksicilinas–klavulanatas 1,2 g į/v arba ampicilinas–sulbaktamas 3 g į/v	Levofloksacinas 500 mg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba moksifloksacinas 400 mg į/v + metronidazolas 500 mg į/v
Šautinė žaizda	Nerekomenduojama	Nerekomenduojama
Šautinė žaizda užteršta	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg + gentamicinas 3–5 mg/kg
Plaštaka: uždaro lūžio repozicija ir perkutaninė fiksacija	Netaikoma	Netaikoma
Plaštaka: išorinės fiksacijos aparatas	Netaikoma	Netaikoma
Plaštaka: atvira lūžio repozicija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Plaštaka: atviras lūžis	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Plaštakos žaizda, įskaitant sąnarį siekiančias	Nerekomenduojama	Nerekomenduojama
Distalinio pirštakaulio trauma	Nerekomenduojama	Nerekomenduojama
Kompleksinė plaštakos trauma (amputacija, šautiniai, sprogdintiniai, plėštiniai, traiškytiniai, operacija >2 val.)	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg arba amoksicilinas–klavulanatas 1,2 g į/v arba ampicilinas–sulbaktamas 3 g	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Laparoskopinė cholecistektomija su infekcijos rizika	Cefazolinas 2 g į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Akušerinės / ginekologinės operacijos (Cezario pjūvis)	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 900 mg į/v
Histerektomija	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Ginekologinės onkologinės operacijos	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Dubens organų nusileidimo operacijos	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Makšties plastinės operacijos	Cefazolinas 2 g į/v + metronidazolas 500 mg į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Atviros ar laparoskopinės operacijos neatveriant šlapimo takų	Cefazolinas 2 g į/v	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg
Atviros ar laparoskopinės operacijos atveriant šlapimo takus	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba TMP/SMX 160/800 mg	Vankomicinas 15–20 mg/kg + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Atviros operacijos atveriant žarnyną / šlapimo takus	Amoksicilinas–klavulanatas 1,2 g į/v arba ampicilinas–sulbaktamas 3 g į/v arba cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas + metronidazolas 0,5 g	Gentamicinas 3–5 mg/kg į/v + metronidazolas 0,5 g arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Transuretrinės endoskopinės operacijos (prostatos, šlapimo pūslės, ureteroskopija)	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba TMP/SMX 160/800 mg	Vankomicinas 15–20 mg/kg + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v arba klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Trumpos, nedidelės apimties operacijos (hidrocelės, fimozės, orchiektomijos, cistostomijos, litotripsija)	Netaikoma	Netaikoma
Apatinės galūnės pirminis endoprotezavimas	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Protezo revizija (neinfekcinės kilmės)	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Kaulinė procedūra implantant vidinės fiksacijos priemones	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Raiščių rekonstrukcija implantant priemones	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Artroskopija su implantacija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Raiščių plastika neimplantuojant fiksacijos priemonių	Netaikoma	Cefazolinas 2 g į/v*
Diagnostinė artroskopija ar artroskopija be implantų	Netaikoma	Netaikoma
Vidinės fiksacijos priemonių šalinimas (be sąnario atvėrimo)	Netaikoma	Vankomicinas 15–20 mg/kg į/v*
Peties / alkūnės endoprotezavimas	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v* arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Peties / alkūnės besikartojančio išnirimo operacija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v* arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Peties / alkūnės operacija su implantacija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v* arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Peties / alkūnės artroskopija be implantų	Netaikoma	Netaikoma
Plaštaka endoprotezavimas	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Vidinės fiksacijos priemonių implantacija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg į/v
Minkštųjų audinių intervencija	Netaikoma	Netaikoma
Vidinės fiksacijos priemonių šalinimas	Netaikoma	Netaikoma
Cistos pašalinimas	Netaikoma	Netaikoma
Sąnarinė procedūra be implantų	Netaikoma	Netaikoma
Distalinio pirštakaulio atviri lūžiai	Netaikoma	Netaikoma
Uždara repozicija su perkutanine sinteze	Netaikoma	Netaikoma
Išorinės fiksacijos aparato uždėjimas	Netaikoma	Netaikoma
Atvira repozicija su implantacija / intramedulinė vinis	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v
Atviri lūžiai (išskyrus plaštakos sritį) Gustillo-Anderson I	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg į/v
Gustillo-Anderson II	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Gustillo-Anderson III	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg ± metronidazolas 500 mg į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Minkštųjų audinių žaizda, nesiekiančios sąnario	Netaikoma	Netaikoma
Žaizdos, siekiančios sąnarį	Cefazolinas 2 g į/v + klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg	Netaikoma
Žmogaus ar gyvūno įkandimas, operacinis gydymas netaikomas	Netaikoma	Netaikoma
Žmogaus ar gyvūno įkandimas, operacinis gydymas taikomas	Amoksicilinas–klavulanatas 1,2 g į/v arba ampicilinas–sulbaktamas 3 g į/v	Levofloksacinas 500 mg į/v + metronidazolas 500 mg į/v arba moksifloksacinas 400 mg į/v + metronidazolas 500 mg į/v
Šautinė žaizda	Nerekomenduojama	Nerekomenduojama
Šautinė žaizda užteršta	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v arba vankomicinas 15–20 mg/kg + gentamicinas 3–5 mg/kg
Plaštaka: uždaro lūžio repozicija ir perkutaninė fiksacija	Netaikoma	Netaikoma
Plaštaka: išorinės fiksacijos aparatas	Netaikoma	Netaikoma
Plaštaka: atvira lūžio repozicija	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Plaštaka: atviras lūžis	Cefazolinas 2 g į/v	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Plaštakos žaizda, įskaitant sąnarį siekiančias	Nerekomenduojama	Nerekomenduojama
Distalinio pirštakaulio trauma	Nerekomenduojama	Nerekomenduojama
Kompleksinė plaštakos trauma	Cefazolinas 2 g į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg arba amoksicilinas–klavulanatas 1,2 g į/v arba ampicilinas–sulbaktamas 3 g	Klindamicinas 600–900 mg į/v + gentamicinas 3–5 mg/kg
Šaltinis	https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31625493/	https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24973422/

Vaistas	Dozė	Pakartotinis skyrimas (val.)
Amoksicilinas/klavulanatas	<100 kg: 1.2 g; >100 kg +1 g amoksicilino	4
Ampicilinas/sulbaktamas	3 g	4
Cefazolinas	<120 kg: 2 g; >120 kg: 3 g	4
Ciprofloksacinas	400 mg	8–12
Levofloksacinas	500 mg	–
Moksifloksacinas	400 mg	–
Gentamicinas	3–5 mg/kg (≤360 mg)	–
Klindamicinas	600–900 mg	4–6
Metronidazolas	500 mg	8–12
TMP/SMX	960 mg į/v ar p/os	12
Vankomicinas	15–20 mg/kg (≤3 g)	12
Šaltinis

Gustilo–Anderson klasifikacija	Žaizdos dydis / charakteristika	Antibiotikų skyrimo trukmė, kai žaizda susiūta	Antibiotikų skyrimo trukmė, kai žaizda likusi atvira
I	<1 cm žaizda, mažos jėgos trauma, be didelio užteršimo	24 val.	24 val.
II	1–10 cm žaizda, mažos jėgos trauma, be didelio užteršimo ar didelių minkštųjų audinių pažeidimų	24 val.	72 val.
III A	>10 cm žaizda; pakankamai padengta minkštaisiais audiniais arba bet koks atviras lūžis dėl didelės jėgos traumos ar didelio užteršimo	24 val.	72 val.
III B	Didelis minkštųjų audinių sužalojimas ar praradimas, periosto pažeidimas, kaulo ekspozicija; reikia raumenų perkėlimo ar sukimo žaizdai uždengti	24 val.	72 val.
III C	Atviras lūžis su arterijos pažeidimu	24 val.	72 val.

Šaltinis			https://www.hi.lt/leidinys-57/leidiniai/metodines-rekomendacijos/antimikrobine-profilaktika-chirurgijoje-2024/

Infekcinis endokarditas

Infekcinis endokarditas (IE) yra reikšminga visuomenės sveikatos problema: 2019 m. jo paplitimas siekė apie 13,8 atvejo 100 000 gyventojų per metus, o pasaulyje nuo šios ligos mirė apie 66 300 žmonių; dėl didelio sergamumo ir mirtingumo daug dėmesio skiriama veiksmingiausių prevencijos strategijų paieškai. Nuo 2015 m. ESC gairių paskelbimo atsirado naujų duomenų, rodančių didėjantį rizikos populiacijos mastą, naujus klinikinius IE pasireiškimo scenarijus ir augantį burnos streptokokų atsparumą antibiotikams (ypač makrolidams), taip pat išlieka neaišku, ar antibiotikų profilaktikos gairių pokyčiai turėjo įtakos IE dažnio didėjimui. Tikėtina, kad didesnį nustatomų IE atvejų skaičių lemia pažangesni ir dažniau taikomi diagnostikos metodai, tokie kaip echokardiografija, kompiuterinė tomografija ir branduolinės medicinos tyrimai, ypač pacientams su proteziniais vožtuvais ar implantuojamais širdies prietaisais. Naujausios rekomendacijos atnaujintos remiantis šiuolaikiniais pacientų charakteristikų duomenimis, EUCAST jautrumo ribomis ir naujais klinikiniais tyrimais, įskaitant POET tyrimą, pagrindžiančiais ambulatorinio parenterinio ar geriamojo antibiotikų gydymo taikymą 1.

Patogenas	Rekomenduojamas antibiotikas	Dozė / schema	Gydymo trukmė	Pastabos
Oraliniai streptokokai ir Streptococcus gallolyticus (penicilinui jautrūs)	Penicilinas G, amoksicilinas arba ceftriaksonas ± gentamicinas / netilmicinas	Penicilinas G: 12–18 mln V/d i.v. 4–6 kartus per dieną, amoksicilinas 12 g parai per 4-6 dozes Ceftriaksonas: 2 g/d i.v. vieną kartą per dieną Gentamicinas / netilmicinas: 3–5 mg/kg/d i.v. vieną kartą per dieną	NVE: 2 savaitės trumpalaikė terapija (komplikuotiems atvejams 4–6 sav.)	Po 10–14 dienų galima tęsti OPAT arba peroraliai, jei klinikinė būklė stabili; penicilino alergija – vancomicinas
Oraliniai streptokokai ir S. gallolyticus (penicilinui atsparūs arba didesnė ekspozicija)	Penicilinas G, amoksicilinas / ceftriaksonas + aminoglikozidas	Aminoglikozidas ≥2 sav.	Nerekomenduojama trumpalaikė 2 sav. terapija	Tęsti OPAT ar peroraliai po 10–14 dienų, jei stabilu
Streptococcus pneumoniae (penicilinui jautrūs)	Penicilinas / ceftriaksonas	Penicilinas: 12–18 mln V/d i.v. 4–6 kartusCeftriaksonas: 2 g/d i.v.	4–6 sav.	Esant meningitui, penicilinas netinka – naudoti ceftriaksoną arba cefotaksimą ± vankomiciną
Granulicatella / Abiotrophia	Penicilinas G, ceftriaksonas arba vancomicinas ± aminoglikozidas	Penicilinas G: 12–18 mln V/d i.v. 4–6 kartusCeftriaksonas: 2 g/d i.v. vieną kartąVancomicinas: 30 mg/kg/d i.v. ± aminoglikozidas pirmoms 2 sav.	6 sav.	Daug komplikacijų, dažna vožtuvo keitimo indikacija
Staphylococcus aureus (MSSA, NVE)	Kloksacilinas arba cefazolinas; penicilino alergija – daptomicinas ± kitas antistafilokokinis antibiotikas	Kloksacilinas: 2 g/6 h i.v.Cefazolinas: 2 g/8 h i.v.Daptomicinas: 10 mg/kg/d i.v.	4–6 sav.	Aminoglikozidai NVE neberekomenduojami dėl nefrotoksiškumo; galima trumpalaikė 2 sav. terapija tik nesudėtingam dešiniam NVE
Staphylococcus aureus PVE	Kloksacilinas / vankomicinas ± rifampinas ± aminoglikozidas / daptomicinas	Rifampinas tik po 3–5 dienų nuo bakteriemijos išnykimo; aminoglikozidai trumpai ± 2 sav.	≥6 sav.	Aukšta mirtingumo rizika, dažnai reikalinga vožtuvo keitimo operacija
MRSA (NVE ir PVE)	Vankomicinas arba daptomicinas ± kitas antibiotikas (beta-laktamas, fosfomicinas, rifampinas)	Vankomicinas: AUC/MIC 400–600 mg*h/L, priklausomai nuo MIC; daptomicinas: 10 mg/kg/d i.v.	4–6 sav.	Derinti su kitais antibiotikais dėl rezistencijos prevencijos; stebėti nefrotoksiškumą
Enterococcus faecalis (penicilinui jautrūs, HLAR)	Ampicilinas/amoksicilinas + ceftriaksonas (HLAR) arba ampicilinas + gentamicinas (ne-HLAR)	Ampicilinas: 2 g/4 h i.v.Ceftriaksonas: 2 g/12 h i.v.Gentamicinas: 3 mg/kg/d i.v., trumpai 2 sav.	4–6 sav.	Ampicilinas + ceftriaksonas mažina nefrotoksiškumo riziką; daptomicinas naudojamas multidrug rezistentiniams atvejams
Enterococcus spp. Beta-laktamams atsparus	Vankomicinas+gentamicinas	Vankomicinas 30 mg/kg/parai Gentamicinas 3 mg/kg/d.
Enterococcus faecium atsparus vankomicinui	Ampicilinas, daptomicinas, fosfomicinas, ceftarolinas, ertapenemas	Doses pagal klinikinį protokolą	6 sav.	Priklauso nuo atsparumo profilio; dažnai reikia kombinacijos
HACEK grupės Gram-neigiamos bakterijos	Ceftriaksonas ± gentamicinas	Ceftriaksonas: 2 g/d i.v.; Gentamicinas: 3 mg/kg/d i.v. dalijant 2–3 kartus	NVE: 4 sav.PVE: 6 sav.	Ampicilinas tik jei nebeta-laktamazių gaminanti
Ne-HACEK Gram-neigiamos bakterijos	Beta-laktamai + aminoglikozidai ± kinolonai / kotrimoksazolas	Dozės pagal laboratorinę koncentraciją	6 sav.	Reikia ankstyvos chirurginės intervencijos
Blood culture-negative IE	Priklauso nuo patogeno: Brucella, C. burnetii, Bartonella, Legionella, Mycoplasma, T. whipplei	Priklauso nuo schemos (pvz., doxycycline + rifampinas, ceftriaksonas ± aminoglikozidas)	3 mėn.–>1 metai	Labai empirinė terapija; konsultacija su infekcinių ligų specialistu būtina


Šaltiniai:				https://academic.oup.com/eurheartj/article/44/39/3948/7243107?login=false

Bakterija	Kombinacija 1	Kombinacija 2	Kombinacija 3	Kombinacija 4	Kombinacija 5
Penicilinui ir meticilinui jautrus S. aureus & CoNS	Amoksicilinas 1 g × 4 Rifampicinas 600 mg × 2	Amoksicilinas 1 g × 4 Fuzidino rūgštis 750 mg × 2	Moksifloksacinas 400 mg × 1 Rifampicinas 600 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Rifampicinas 600 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Fuzidino rūgštis 750 mg × 2
Meticilinui jautrus S. aureus & CoNS	Dikloksacilinas 1 g × 4 Rifampicinas 600 mg × 2	Dikloksacilinas 1 g × 4 Fuzidino rūgštis 750 mg × 2	Moksifloksacinas 400 mg × 1 Rifampicinas 600 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Rifampicinas 600 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Fuzidino rūgštis 750 mg × 2
Meticilinui atsparus CoNS	Linezolidas 600 mg × 2 Fuzidino rūgštis 750 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Rifampicinas 600 mg × 2
E. faecalis	Amoksicilinas 1 g × 4 Moksifloksacinas 400 mg × 1	Amoksicilinas 1 g × 4 Linezolidas 600 mg × 2	Amoksicilinas 1 g × 4 Rifampicinas 600 mg ×	Linezolidas 600 mg × 2 Moksifloksacinas 400 mg × 1	Linezolidas 600 mg × 2 Rifampicinas 600 mg × 2
Penicilinui jautrūs streptokokai	Amoksicilinas 1 g × 4 Rifampicinas 600 mg × 2	Amoksicilinas 1 g × 4 Moksifloksacinas 400 mg × 1	Amoksicilinas 1 g × 4 Linezolidas 600 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Rifampicinas 600 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Moksifloksacinas 400 mg × 1
Penicilinui atsparūs streptokokai	Linezolidas 600 mg × 2 Rifampicinas 600 mg × 2	Moksifloksacinas 400 mg × 1 Rifampicinas 600 mg × 2	Linezolidas 600 mg × 2 Moksifloksacinas 400 mg × 1

Šaltiniai					https://oup.silverchair-cdn.com/oup/backfile/Content_public/Journal/eurheartj/44/39/10.1093_eurheartj_ehad193/5/ehad193_supplementary_data.pdf?Expires=1767889131&Signature=D5dGHXSkaZLoHDGgxEgHy185lT-k9yooMy6SOy~GRdm1CvTuAs3~fsjJlt0my2rpQUopKl~fT5ngCmEEw7ttXRBW2Qf5AUX3CVy3~Ab8sftbwVI9efb2q94RQa-bfCc0AQZV1eEYhW0ATmWLN83KPwfSr~j1qxA7MoH2gnaZLfdfSt1VmB24RUt5x-iCnHTAlz45JaHTQLUWFTcVh9I~sCVcn2kljAeP9PITRdTTBfnhYvi7ueZfRq7sBbJ7xjeKhR-VGVdydIieKcxMby2Esj7PdfcvUfkZgYZ4~daZ8YbnOEHoH8b2ENISgbaqoyZ6GfMY9gKZhV1nyawo9DTgGQ__&Key-Pair-Id=APKAIE5G5CRDK6RD3PGA

Patogenas	Siūlomas gydymas	Gydymo rezultatas
Brucella spp.	Doksiciklinas (200 mg/24 val.) + kotrimoksazolas (960 mg/12 val.) + rifampicinas (300–600 mg/24 val.) ≥3–6 mėn. geriamos formos. Kai kurie autoriai rekomenduoja pridėti gentamiciną pirmosioms 3 savaitėms.	Gydymo sėkmė apibrėžiama kaip antikūnų titras <1:60.
C. burnetii (Q karštligės sukėlėjas)	Doksiciklinas (200 mg/24 val.) + hidroksichlorokvinas (200–600 mg/24 val.) geriamos formos (>18 mėn. gydymo).	Gydymo sėkmė apibrėžiama kaip anti–I fazės IgG titras <1:400 ir IgA bei IgM titrai <1:50.
Bartonella spp.	Doksiciklinas 100 mg/12 val. per os 4 savaites + gentamicinas (3 mg/24 val.) i.v. 2 savaites.	Gydymo sėkmė tikėtina ≥90 %.
Legionella spp.	Levofloksacinas (500 mg/12 val.) i.v. arba per os ≥6 savaites arba klaritromicinas (500 mg/12 val.) i.v. 2 savaites, vėliau per os 4 savaites + rifampicinas (300–1200 mg/24 val.).	Optimalus gydymas nežinomas.
Mycoplasma spp.	Levofloksacinas (500 mg/12 val.) i.v. arba per os ≥6 mėnesius.	Optimalus gydymas nežinomas.
T. whipplei (Whipple ligos sukėlėjas)	Doksiciklinas (200 mg/24 val.) + hidroksichlorokvinas (200–600 mg/24 val.) geriamos formos ≥18 mėn.	Ilgalaikis gydymas, optimali trukmė nežinoma.
Šaltiniai		https://oup.silverchair-cdn.com/oup/backfile/Content_public/Journal/eurheartj/44/39/10.1093_eurheartj_ehad193/5/ehad193_supplementary_data.pdf?Expires=1767889131&Signature=D5dGHXSkaZLoHDGgxEgHy185lT-k9yooMy6SOy~GRdm1CvTuAs3~fsjJlt0my2rpQUopKl~fT5ngCmEEw7ttXRBW2Qf5AUX3CVy3~Ab8sftbwVI9efb2q94RQa-bfCc0AQZV1eEYhW0ATmWLN83KPwfSr~j1qxA7MoH2gnaZLfdfSt1VmB24RUt5x-iCnHTAlz45JaHTQLUWFTcVh9I~sCVcn2kljAeP9PITRdTTBfnhYvi7ueZfRq7sBbJ7xjeKhR-VGVdydIieKcxMby2Esj7PdfcvUfkZgYZ4~daZ8YbnOEHoH8b2ENISgbaqoyZ6GfMY9gKZhV1nyawo9DTgGQ__&Key-Pair-Id=APKAIE5G5CRDK6RD3PGA

Kategorija	Vaistas	Dozė	Klasė	Lygis
NVE / vėlyvas PVE (≥12 mėn.) suaugusieji	Ampicilinas	12 g/d. i.v. 4–6 dozėmis	IIa	C
NVE / vėlyvas PVE (≥12 mėn.) suaugusieji	Ceftriaksonas	4 g/d. i.v. arba i.m. 1–2 dozės	IIa	C
NVE / vėlyvas PVE (≥12 mėn.) suaugusieji	(Flu)kloksacilinas	12 g/d. i.v. 4–6 dozėmis	IIa	C
NVE / vėlyvas PVE (≥12 mėn.) suaugusieji	Gentamicinas	3 mg/kg/d. i.v. arba i.m. 1 dozė	IIa	C
NVE / vėlyvas PVE (vaikai)	Ampicilinas	200–300 mg/kg/d. i.v. 4–6 dozės (maks. 12 g/d.)	IIa	C
NVE / vėlyvas PVE (vaikai)	Ceftriaksonas	100 mg/kg/d. i.v. arba i.m. 1 dozė	IIa	C
NVE / vėlyvas PVE (vaikai)	(Flu)kloksacilinas	200–300 mg/kg/d. i.v. 4–6 dozės	IIa	C
NVE / vėlyvas PVE (vaikai)	Gentamicinas	3 mg/kg/d. i.v. arba i.m. 3 dozės	IIa	C
Ankstyvas PVE / hospitalinė IE suaugusieji	Vankomicinas	30 mg/kg/d. i.v. 2 dozėmis	IIb	C
Ankstyvas PVE / hospitalinė IE suaugusieji	Daptomicinas	10 mg/kg/d. i.v. 1 dozė	IIb	C
Ankstyvas PVE / hospitalinė IE suaugusieji	Gentamicinas	3 mg/kg/d. i.v. arba i.m. 1 dozė	IIb	C
Ankstyvas PVE / hospitalinė IE suaugusieji	Rifampicinas	900–1200 mg/d. i.v. arba per os 2–3 dozės	IIb	C
Ankstyvas PVE / hospitalinė IE (vaikai)	Vankomicinas	40 mg/kg/d. i.v. 2–3 dozėmis	IIb	C
Ankstyvas PVE / hospitalinė IE (vaikai)	Gentamicinas	3 mg/kg/d. i.v. arba i.m. 3 dozės	IIb	C
Ankstyvas PVE / hospitalinė IE (vaikai)	Rifampicinas	20 mg/kg/d. i.v. arba per os 3 dozėmis (maks. 900 mg/d.)	IIb	C
Alergija beta laktamams (suaugusieji)	Cefazolinas	6 g/d. i.v. 3 dozėmis	IIb	C
Alergija beta laktamams (suaugusieji)	Vankomicinas	30 mg/kg/d. i.v. 2 dozėmis	IIb	C
Alergija beta laktamams (suaugusieji)	Gentamicinas	3 mg/kg/d. i.v. arba i.m. 1 dozė	IIb	C

Šaltiniai		https://oup.silverchair-cdn.com/oup/backfile/Content_public/Journal/eurheartj/44/39/10.1093_eurheartj_ehad193/5/ehad193_supplementary_data.pdf?Expires=1767889131&Signature=D5dGHXSkaZLoHDGgxEgHy185lT-k9yooMy6SOy~GRdm1CvTuAs3~fsjJlt0my2rpQUopKl~fT5ngCmEEw7ttXRBW2Qf5AUX3CVy3~Ab8sftbwVI9efb2q94RQa-bfCc0AQZV1eEYhW0ATmWLN83KPwfSr~j1qxA7MoH2gnaZLfdfSt1VmB24RUt5x-iCnHTAlz45JaHTQLUWFTcVh9I~sCVcn2kljAeP9PITRdTTBfnhYvi7ueZfRq7sBbJ7xjeKhR-VGVdydIieKcxMby2Esj7PdfcvUfkZgYZ4~daZ8YbnOEHoH8b2ENISgbaqoyZ6GfMY9gKZhV1nyawo9DTgGQ__&Key-Pair-Id=APKAIE5G5CRDK6RD3PGA

Rekomendacijos	Klasė	Lygis
Pacientams, sergantiems bendruomenėje įgytu NVE arba vėlyvu PVE (≥12 mėn. po operacijos), rekomenduojama svarstyti ampiciliną su ceftriaksonu arba (flu)kloksacilinu ir gentamicinu pagal šias dozes.	IIa	C
Rekomendacijos	Klasė	Lygis
Pacientams su ankstyvu PVE (<12 mėn.) arba hospitaline/nosokomialine IE galima svarstyti vankomiciną arba daptomiciną kartu su gentamicinu ir rifampinu pagal šias dozes.	IIb	C
Rekomendacijos	Klasė	Lygis
Pacientams su bendruomenėje įgytu NVE arba vėlyvu PVE (≥12 mėn. po operacijos), kurie yra alergiški penicilinui, gali būti svarstomas cefazolinas arba vankomicinas su gentamicinu.	IIb	C

Šaltiniai		https://oup.silverchair-cdn.com/oup/backfile/Content_public/Journal/eurheartj/44/39/10.1093_eurheartj_ehad193/5/ehad193_supplementary_data.pdf?Expires=1767889131&Signature=D5dGHXSkaZLoHDGgxEgHy185lT-k9yooMy6SOy~GRdm1CvTuAs3~fsjJlt0my2rpQUopKl~fT5ngCmEEw7ttXRBW2Qf5AUX3CVy3~Ab8sftbwVI9efb2q94RQa-bfCc0AQZV1eEYhW0ATmWLN83KPwfSr~j1qxA7MoH2gnaZLfdfSt1VmB24RUt5x-iCnHTAlz45JaHTQLUWFTcVh9I~sCVcn2kljAeP9PITRdTTBfnhYvi7ueZfRq7sBbJ7xjeKhR-VGVdydIieKcxMby2Esj7PdfcvUfkZgYZ4~daZ8YbnOEHoH8b2ENISgbaqoyZ6GfMY9gKZhV1nyawo9DTgGQ__&Key-Pair-Id=APKAIE5G5CRDK6RD3PGA

Pilvo ertmės infekcijos

Komplikuota intraabdominalinė infekcija peržengia pirminio tuščiavidurio organo ribas ir išplinta į pilvaplėvės ertmę, sukeldama pūlinių formavimąsi arba peritonitą; tai dažna klinikinė problema, nes vien apendicitas kasmet paveikia apie 300 000 pacientų ir lemia apie 11 milijonų hospitalizacijos dienų, o intraabdominalinės infekcijos yra antra pagal dažnį infekcinio mirtingumo priežastis intensyviosios terapijos skyriuose. Ši ligų grupė apima įvairius procesus, pažeidžiančius skirtingus organus, o daugeliu atvejų reikalinga intervencija bei diskusijos dėl optimalios procedūros pasirinkimo dar labiau apsunkina pacientų gydymą. Tinkamas šių infekcijų valdymas pastaraisiais metais reikšmingai patobulėjo dėl pažangos intensyviosios terapijos palaikymo, diagnostinės vaizdinės metodikos, minimaliai invazinių intervencijų ir antimikrobinio gydymo srityse 1.

Režimas	Vaikų režimai (pediatrija)	Lengva–vidutinė sunkumo (pvz., perforuotas/abscesinis apendicitas)	Didelė rizika / sunki eiga (sunkūs fiziologiniai sutrikimai, vyresnis amžius, imunosupresija)
Monoterapija	Cefoxitinas — 40 mg/kg IV kas 6 h	Ertapenemas — 1 g IV kas 24 h	Imipenemas–cilastatinas — 500 mg IV kas 6 h
	Ertapenemas — 15 mg/kg IV kas 12 h (≥3 mėn., maks. 1 g/d)**	Meropenemas — 1 g IV kas 8 h	Meropenemas — 1 g IV kas 8 h
	Moksifloksacinas — įtrauktas vaikams tik išimtiniais atvejais; dažniausiai nevartoti	Imipenemas–cilastatinas — 500 mg IV kas 6 h	Doripenemas — 500 mg IV kas 8 h
	Tigeciklinas — 1.2 mg/kg IV įkrova → 0.6 mg/kg kas 12 h (ribotos pediatrinės indikacijos)	Tikarcilinas–klavulanatas (piperacilinas-tazobaktamas alternatyva) — 3.1 g IV kas 4–6 h	Piperacilinas–tazobaktamas — 4.5 g IV kas 6 h
Šaltiniai			https://academic.oup.com/cid/article/50/2/133/327316

Režimas	Vaikų režimai (pediatrija)	Lengva–vidutinė sunkumo (pvz., perforuotas/abscesinis apendicitas)	Didelė rizika / sunki eiga (sunkūs fiziologiniai sutrikimai, vyresnis amžius, imunosupresija)
Kombinuota terapija	Cefazolinas / cefuroksimas / ceftriaksonas / cefotaksimas — pagal amžių/svorį (pvz., cefotaksimas 50 mg/kg kas 6–8 h) kartu su metronidazolu (10 mg/kg kas 8 h)	Ceftriaksonas + metronidazolas — Ceftriaksonas 2 g IV kas 24 h + Metronidazolas 500 mg IV kas 8 h	Cefepimas + metronidazolas — Cefepimas 2 g IV kas 8–12 h + Metronidazolas 500 mg IV kas 8 h
(cefalosporinas + metronidazolas)	Cefazolinas — 25–50 mg/kg per dozę (pvz., kas 8 h) + Metronidazolas	Cefotaksimas + metronidazolas — Cefotaksimas 2 g IV kas 8 h + Metronidazolas 500 mg IV kas 8 h	Ceftazidimas + metronidazolas — Ceftazidimas 2 g IV kas 8 h + Metronidazolas 500 mg IV kas 8 h
(aminoglikozidas + anaerobinė danga)	Gentamicinas / tobramicinas — 5–7 mg/kg IV kas 24 h (pvz.) + Metronidazolas	Gentamicinas + metronidazolas — Gentamicinas 5–7 mg/kg IV kas 24 h + Metronidazolas 500 mg IV kas 8 h	Gentamicinas + klindamicinas — Gentamicinas 5–7 mg/kg IV kas 24 h + Klindamicinas 600–900 mg IV kas 8 h
(aminoglikozidas + klindamicinas)	Tobramicinas — 5–7 mg/kg IV kas 24 h + Metronidazolas/klindamicinas	Tobramicinas + metronidazolas/klindamicinas — analogiškai gentamicinui	Aminoglikozidai gali būti pridedami prie kombinacijų, kai reikalinga papildoma Gram-neigiama danga
Pastabos / papildomi variantai	Pediatrinės dozės koreguoti pagal svorį ir amžių; daug preparatų turi amžiaus apribojimus	Ampicilinas (jei reikia Enterococcus aprėpties) — 2 g IV kas 6 h (suaugusiesiems)	Sunkiems pacientams pasirinkti platų spektrą dengiančius β-laktamus arba karbapenemus; koreguoti pagal vietinę atsparumo statistiką
Šaltiniai			https://academic.oup.com/cid/article/50/2/133/327316

Stuburo osteomielitas

Suaugusiųjų natyvinis slankstelių osteomielitas (NVO) dažniausiai atsiranda dėl hematogeninio infekcijos išplitimo į gretimą disko erdvę, nes diskas neturi kraujagyslių. Diagnozė dažnai vėluoja kelis mėnesius ir pradžioje gali būti supainiojama su degeneracinėmis nugaros ligomis. NVO įtariamas, kai yra nuolatinis nugaros skausmas, negerėjantis nuo įprastinio gydymo, ir padidėję uždegimo rodikliai, kartais su karščiavimu.

Rentgenogramos nėra jautrios ankstyvai diagnostikai, todėl diagnozei patvirtinti paprastai reikalingas stuburo MRT. Jei nėra sepsio ar neurologinės rizikos, empirinio gydymo antibiotikais reikėtų vengti, kol gaunami mikrobiologiniai tyrimai. Diagnozei nustatyti dažnai atliekama vaizdo kontrolėje arba operacijos metu paimta disko ar slankstelio mėginio aspiracija/biopsija.

Dažniausiai infekcija yra monomikrobinė, o tipinis sukėlėjas – Staphylococcus aureus. Jei per pastaruosius 3 mėn. buvo S. aureus bakteremija ir MRT rodo suderinamus pokyčius, daugeliu atvejų disko punkcija nebūtina. Gydymas remiasi pasėlių ir jautrumo rezultatų duomenimis. Dauguma pacientų pasveiksta po 6 savaičių antibiotikų kurso, tačiau daliai gali prireikti chirurginio išvalymo ar stuburo stabilizavimo, ypač jei atsiranda neurologinių simptomų arba liga progresuoja.

Pacientai paprastai stebimi pagal simptomus ir laboratorinius rodiklius (CRB, ENG). Kartotiniai vaizdiniai tyrimai atliekami tik tada, kai klinika ar laboratoriniai rezultatai negerėja 1 .

Mikroorganizmas	Pirmo pasirinkimo gydymas	Alternatyvos	Komentarai
Stafilokokai, jautrūs oksacilinui	Nafcilinas arba oksacilinas 1.5–2 g IV kas 4–6 val. arba nuolatinė infuzija; arba cefazolinas 1–2 g IV kas 8 val.; arba ceftriaksonas 2 g IV kas 24 val.	Vankomicinas IV 15–20 mg/kg kas 12 val.; arba daptomicinas 6–8 mg/kg IV kas 24 val.; arba linezolidas 600 mg PO/IV kas 12 val.; arba levofloksacinas 500–750 mg PO kas 24 val. + rifampicinas 600 mg PO kasdien; arba klindamicinas 600–900 mg IV kas 8 val.	6 savaičių gydymo trukmė
Stafilokokai, atsparūs oksacilinui	Vankomicinas IV 15–20 mg/kg kas 12 val. (galvoti apie įsotinimo dozę, stebėti koncentracijas)	Daptomicinas 6–8 mg/kg IV kas 24 val.; arba linezolidas 600 mg PO/IV kas 12 val.; arba levofloksacinas 500–750 mg PO kas 24 val. + rifampicinas 600 mg PO kasdien	6 savaičių gydymo trukmė
Enterokokai, jautrūs penicilinui	Penicilinas G 20–24 mln. TV IV per parą nuolat arba dalinant į 6 dozes; arba ampicilinas 12 g IV per parą nuolat arba dalinant į 6 dozes	Vankomicinas 15–20 mg/kg IV kas 12 val.; arba daptomicinas 6 mg/kg IV kas 24 val.; arba linezolidas 600 mg PO/IV kas 12 val.	Rekomenduojama pridėti 4–6 sav. aminoglikozidų esant endokarditui.
Enterokokai, atsparūs penicilinui	Vankomicinas 15–20 mg/kg IV kas 12 val.	Daptomicinas 6 mg/kg IV kas 24 val.; arba linezolidas 600 mg PO/IV kas 12 val.	Rekomenduojama 4–6 sav. aminoglikozidų endokarditui.
Pseudomonas aeruginosa	Cefepimas 2 g IV kas 8–12 val.; arba meropenemas 1 g IV kas 8 val.; arba doripenemas 500 mg IV kas 8 val.	Ciprofloksacinas 750 mg PO kas 12 val. (arba 400 mg IV kas 8 val.); arba aztreonamas 2 g IV kas 8 val.; arba ceftazidimas 2 g IV kas 8 val.	6 savaičių gydymo trukmė
Enterobakterijos	Cefepimas 2 g IV kas 12 val.; arba ertapenemas 1 g IV kas 24 val.	Ciprofloksacinas 500–750 mg PO kas 12 val.; arba 400 mg IV kas 12 val.	6 savaičių gydymo trukmė
β-hemoliziniai streptokokai	Penicilinas G 20–24 mln. TV IV per parą nuolat arba dalinant į 6 dozes; arba ceftriaksonas 2 g IV kas 24 val.	Vankomicinas 15–20 mg/kg IV kas 12 val.	6 savaičių gydymo trukmė
Propionibacterium acnes	Penicilinas G 20 mln. TV IV per parą nuolat arba dalinant į 6 dozes; arba ceftriaksonas 2 g IV kas 24 val.	Klindamicinas 600–900 mg IV kas 8 val.; arba vankomicinas 15–20 mg/kg kas 12 val.	6 savaičių gydymo trukmė
Salmonella rūšys	Ciprofloksacinas 500 mg PO kas 12 val. arba 400 mg IV kas 12 val.	Ceftriaksonas 2 g IV kas 24 val. (jei atspari nalidikso rūgščiai)	6–8 savaičių gydymo trukmė
Geriamieji preparatai	Komentarai
Metronidazolas 500 mg PO 3–4 kartus per dieną	Gali būti naudojamas pradiniam NVO gydymui dėl Bacteroides rūšių ir kitų jautrių anaerobinių bakterijų.
Moksifloksacinas 400 mg PO kartą per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO, bet gali būti naudojamas NVO dėl Enterobacteriaceae ir kitų jautrių aerobinių gram-neigiamų bakterijų.
Linezolidas 600 mg PO 2 kartus per dieną	Gali būti naudojamas pradiniam NVO gydymui dėl oksacilinui atsparių stafilokokų, kai pirmojo pasirinkimo vaistai negali būti naudojami.
Levofloksacinas 500–750 mg PO kartą per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO kaip monoterapija, bet gali būti naudojamas NVO dėl Enterobacteriaceae ir kitų jautrių aerobinių gram-neigiamų bakterijų.
Ciprofloksacinas 500–750 mg PO 2 kartus per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO, bet gali būti naudojamas NVO dėl Enterobacteriaceae, įskaitant Pseudomonas aeruginosa ir Salmonella rūšis.
TMP-SMX 1–2 stiprios dozės tabletės PO 2 kartus per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO, gali būti naudojamas kaip antro pasirinkimo agentas NVO dėl Enterobacteriaceae. Gali prireikti stebėti sulfametoksazolio koncentraciją.
Klindamicinas 300–450 mg PO 4 kartus per dieną	Rekomenduojamas kaip antro pasirinkimo agentas jautriam stafilokokiniam NVO.
Doksiciklinas + rifampicinas	Dažniausiai naudojamas pacientams su bruceliozinio NVO.

Geriamieji preparatai	Komentarai
Metronidazolas 500 mg PO 3–4 kartus per dieną	Gali būti naudojamas pradiniam NVO gydymui dėl Bacteroides rūšių ir kitų jautrių anaerobinių bakterijų.
Moksifloksacinas 400 mg PO kartą per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO, bet gali būti naudojamas NVO dėl Enterobacteriaceae ir kitų jautrių aerobinių gram-neigiamų bakterijų.
Linezolidas 600 mg PO 2 kartus per dieną	Gali būti naudojamas pradiniam NVO gydymui dėl oksacilinui atsparių stafilokokų, kai pirmojo pasirinkimo vaistai negali būti naudojami.
Levofloksacinas 500–750 mg PO kartą per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO kaip monoterapija, bet gali būti naudojamas NVO dėl Enterobacteriaceae ir kitų jautrių aerobinių gram-neigiamų bakterijų.
Ciprofloksacinas 500–750 mg PO 2 kartus per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO, bet gali būti naudojamas NVO dėl Enterobacteriaceae, įskaitant Pseudomonas aeruginosa ir Salmonella rūšis.
TMP-SMX 1–2 stiprios dozės tabletės PO 2 kartus per dieną	Nerekomenduojamas stafilokokiniam NVO, gali būti naudojamas kaip antro pasirinkimo agentas NVO dėl Enterobacteriaceae. Gali prireikti stebėti sulfametoksazolio koncentraciją.
Klindamicinas 300–450 mg PO 4 kartus per dieną	Rekomenduojamas kaip antro pasirinkimo agentas jautriam stafilokokiniam NVO.
Doksiciklinas + rifampicinas	Dažniausiai naudojamas pacientams su bruceliozinio NVO.

Sepsis

Sepsis yra gyvybei pavojinga, grėsminga sisteminė organų disfunkcija, kurią sukelia netinkamai valdomas infekcinis procesas arba netinkamas organizmo atsakas į jį. Organų disfunkcija apibrėžiama kaip padidėjęs SOFA įvertis daugiau nei 2 balais, palyginti su paciento pradinės būklės rodikliais, ir toks sepsis siejamas su daugiau nei 10 procentų mirštamumu ligoninėje. Septinis šokas apibrėžiamas kaip būklė, kai pasireiškia sunkūs cirkuliaciniai, ląsteliniai ir metaboliniai sutrikimai, susiję su itin didele mirties rizika; šie pacientai yra tie, kuriems būtini vazopresoriai palaikyti vidutiniam arteriniam kraujospūdžiui ≥65 mmHg ir kurių laktato koncentracija išlieka >2 mmol/l nepaisant adekvataus skysčių atstatymo. Tokių pacientų mirštamumas viršija 40 procentų. Naujieji SEPSIS‑3 apibrėžimo kriterijai pakeitė ir supaprastino ankstesnę sepsio klasifikaciją, todėl SIRS kriterijų šiuo metu nebereikia naudoti.

Sepsis vystosi tada, kai į kraujotaką patenka mikroorganizmai arba jų struktūrinės dalys, tokios kaip gramneigiamų bakterijų endotoksinai ar kiti patogeno asociuoti molekuliniai paternai (PAMP). Jie atpažįstami įgimto imuniteto paternų atpažinimo receptoriais, pavyzdžiui, Toll‑like receptoriais. Panašų uždegiminį atsaką sukelia ir endogeninės, pažeidimo metu į kraują patenkančios molekulės – vadinamieji DAMP (damage‑associated molecular patterns), tokie kaip karščio šoko baltymai, HMGB1, mitochondrijų DNR, histonai. Šių signalų atpažinimas aktyvina įgimtą imunitetą ir sukelia uždegiminę kaskadą, kurioje dalyvauja neutrofilai, makrofagai ir endotelis. Jie išskiria citokinus, eikozanoidus, proteazes, reaktyviąsias deguonies formas, azoto oksidą, endotelino ir kitus mediatorius. Šie procesai lemia mikrokraujagyslinius pokyčius, kraujotakos perskirstymą, endotelio barjero pralaidumo padidėjimą, intersticinę edemą, o vėliau – fibrozę. Kartu aktyvuojami arba slopinami ir kiti signaliniai keliai, įskaitant krešėjimo, metabolinius, hormoninius bei bioenergetinius mechanizmus. Dėl to gali išsivystyti miokardo disfunkcija, pasitaikanti iki 40 procentų sepsio atvejų, nors jos klinikinė raiška labai įvairi. Šių procesų visuma lemia mitochondrijų disfunkciją ir vadinamąjį metabolinį „išsijungimą“, kuris galiausiai sukelia organų funkcijos sutrikimą. Histologiškai audiniuose dažniausiai matomi ryškūs uždegiminiai pokyčiai, ląstelių infiltracija ir fibrozė, tačiau stebima labai nedaug tiesioginės ląstelių žūties.

Nors aukšto lygio įrodymų dėl daugelio specifinių intervencijų sepsio gydyme vis dar trūksta, medicinos bendruomenėje yra tvirtas konsensusas, kad svarbiausia yra ankstyvas sepsio atpažinimas ir nedelsiant pradėtas gydymas. Pirmiausia turi būti įvertintas serumo laktatas ir paimtos kraujo kultūros prieš skiriant antibiotikus. Antibiotikų terapija turi būti pradėta kuo anksčiau: per 1 valandą, jei yra septinis šokas arba labai tikėtinas sepsis, ir per 3 valandas, jei šoko nėra ir diagnozė neaiški. Taip pat rekomenduojama skirti 30 ml/kg kristaloidų, jei nustatoma hipotenzija arba laktatas yra >4 mmol/l, siekiant koreguoti audinių hipoperfuziją. Jei nepaisant skysčių išlieka hipotenzija, pradedami vazopresoriai, dažniausiai noradrenalinas, siekiant palaikyti vidutinį arterinį kraujospūdį (MAP) ≥65 mmHg. Kai kuriais atvejais, esant refrakterinei hipotenzijai, gali būti skiriamos mažos dozės hidrokortizono (pvz., 50 mg kas 6 val.), tačiau tai nėra universali rekomendacija, o sprendimas priklauso nuo klinikinės situacijos. Šiuo metu nėra pakankamai įrodymų, kad rutiniškai būtų naudingi monokloniniai antikūnai, antioksidantai, intraveniniai imunoglobulinai ar ekstrakorporinis kraujo valymas, todėl šios intervencijos nėra standartinės. Gydymo tikslas – kuo anksčiau stabilizuoti hemodinamiką, kontroliuoti infekcijos židinį, atkurti adekvačią organų perfuziją ir taip sumažinti organų disfunkcijos progresavimą.

Pagal Oxford Handbook of Critical Care Medicine (4 edn).

Antibiotikus sergant sepsiu su šoku reikia skirti nedelsiant – geriausia per 1 valandą nuo diagnozės.

Esant sepsiui be šoko, pirmiausia įvertinama situacija, o antibiotikai skiriami per 3 valandas, jei įtariama infekcija išlieka.

Dėl sunkios būklės ir pakitusios farmakokinetikos svarbu naudoti PK/PD principus, įsotinimo dozes, TDM stebėseną, o β-laktamus dažnai rekomenduojama infuzuoti pratęsta ar ilginta infuzija.

Norepinefrinas – pirmo pasirinkimo vazopresorius; vazopresinas pridedamas, jei NE neužtenka; hidrokortizonas 200 mg/parą skiriamas, jei šokas išlieka nepaisant vazopresorių.

Septiniam šokui – antibiotikai per 1 valandą, o sepsiui be šoko – per 3 valandas, jei infekcija tikėtina.

Reikia naudoti įsotinimo dozes (ypač β-laktamams, makrolidams, vankomicinui), nes distribucijos tūris sepsio metu padidėjęs.

Po boliuso → pratęsta infuzija 3–4 val. arba nuolatinė infuzija, siekiant maksimalaus laiko virš MIC.

Vankomicinui taikytini PK/PD dozavimo principai (AUC tikslas ~400–600),

Kasdien vertinti galimybę siaurinti ir trumpinti terapiją.

Nustačius židinį ir jautrumus – dažnai pakanka 5–7 dienų, priklausomai nuo infekcijos tipo 1 .

Komentarai

"AUC₀–₂₄ – koncentracijos–laiko ploto santykis per 0–24 val.

MIC – minimali slopinanti koncentracija.

fT>MIC – laikas, kurį laisva (neprisijungusi) vaisto frakcija išlieka virš MIC per dozavimo intervalą.

Cmax – maksimali koncentracija per intervalą.

Cmin – minimali koncentracija prieš kitą dozę.

TDM (terapinė vaistų monitorizacija) yra aprašyta visiems šiems vaistams, bet praktikoje ne visur prieinama."

Klasė / paskirtis	Preparatai (pavyzdžiai)	Kaip naudojami / dozavimo pastabos
Empiriniai plataus spektro antibiotikai	Antipseudomoniniai β-laktamai: piperacilinas–tazobaktamas, cefepimas, meropenemas; kartais ceftriaksonas, ceftazidimas	Pradėti nedelsiant, esant šokui – per 1 val. Rinktis pagal infekcijos židinį ir atsparumą. Vėliau siaurinti pagal kultūras.
MRSA rizikos atvejais	Vankomicinas arba linezolidas	Pridėti tik esant didelei MRSA rizikai. Vankomiciną dozuoti pagal AUC (TDM).
Dviguba gramneigiama aprėptis (esant dideliam MDR pavojui)	β-laktamas + aminoglikozidas (gentamicinas, amikacinas) arba β-laktamas + fluorochinolonas	Taikoma tik esant labai dideliam atsparumo pavojui. Nutraukti antrą antibiotiką, kai gaunami jautrumai.
Antifunginiai ( jei didelė grybelinės infekcijos rizika )	Echinokandinai (kaspofunginas, mikafunginas), fluconazolas	Empirinė terapija tik esant aukštai rizikai (imunosupresija, ilgalaikė hospitalizacija).
Antivirusiniai	Konkretūs vaistai nenurodomi	Skirti tik patvirtintoms virusinėms infekcijoms (pvz., gripui).
β-laktamų infuzijos strategija	Tie patys β-laktamai	Pirmiausia įsotinimo (boliuso) dozė, vėliau – pratęsta arba ilginta infuzija (pvz. 3–4 val.), kad būtų išlaikytas laikas virš MIC.
Terapinės koncentracijos stebėsena (TDM)	Vankomicinas, aminoglikozidai; kai kur – vorikonazolas, kai kurie β-laktamai	Reikalinga sunkiai sergantiems pacientams, esant inkstų funkcijos svyravimui, dideliam klirensui.
Skysčių terapija	Subalansuoti kristaloidai (Ringerio laktatas, Plasma-Lyte)	Pradinė dozė 30 ml/kg esant hipoperfuzijai. Rekomenduojami subalansuoti tirpalai.
Vazopresoriai	Norepinefrinas (pirmo pasirinkimo), vazopresinas (papildomai), epinefrinas, dobutaminas	Tikslas – MAP ≥ 65 mmHg. Nepakankant NE – pridėti vazopresiną (dažnai 0,03 V/min). Dobutaminas, jei yra širdies disfunkcija.
Kortikosteroidai	Hidrokortizonas	200 mg/parą (50 mg kas 6 h arba infuzija) skiriama, jei šokas išlieka nepaisant adekvačių vazopresorių.
Natrio bikarbonatas	—	Nerekomenduojamas, išskyrus sunkią acidozę (pH ≤ 7,2) su ūmiu inkstų pažeidimu.
Kraujo produktai	Eritrocitų masė (RBC)	Restriktyvi transfuzijos strategija – transfuzuoti, kai Hb < 7 g/dl.

Vaistas arba klasė	PK/PD indeksas, susijęs su bakterijų žudymu / efektyvumu	Tikslinė koncentracija	Dozavimo optimizavimo pastabos*
Aminoglikozidai	AUC₀₋₂₄/MIC; Cmax/MIC	AUC 70–100; Cmax/MIC 8–10	Naudoti pratęstą intervalų dozavimą pagal kūno svorį ir inkstų funkciją
Beta-laktamai	fT>MIC	Cmin > MIC	Naudoti pratęstas infuzijas; įvertinti kūno svorį ir inkstų funkciją
Kolistinas	AUC₀₋₂₄/MIC	Nenurodyta	Dozuoti pagal kūno svorį ir inkstų funkciją
Daptomicinas	AUC₀₋₂₄/MIC; Cmax/MIC	AUC₀₋₂₄/MIC > 200	Dozuoti pagal kūno svorį ir inkstų funkciją
Fluorochinolonai	AUC₀₋₂₄/MIC; Cmax/MIC	AUC₀₋₂₄/MIC 80–125	Dozę pritaikyti pagal inkstų funkciją
Vankomicinas	AUC₀₋₂₄/MIC	AUC₀₋₂₄/MIC ≈ 400	Dozuoti pagal kūno svorį ir inkstų funkciją; TDM labai svarbus
Antifunginiai
Flukonazolas	AUC₀₋₂₄/MIC	AUC₀₋₂₄/MIC ~100	Dozuoti pagal kūno svorį ir inkstų funkciją
Posakonazolas	AUC₀₋₂₄/MIC	Cmin 1–4 mg/L	Dozę parinkti pagal formuliaciją (suspensija vs tabletės)
Vorkonazolas	AUC₀₋₂₄/MIC	Cmin 2–6 mg/L	Dozuoti pagal kūno svorį; svarbu TDM

Pressor	Vaistas	Kategorija	Receptorius	Pradinė dozė	Pastabos	Komentarai
Norepinephrine	Noradrenalinas (NA)	Vazopresorius (1 pasirinkimo)	α > β	7 µg/min	„Bees knees“ (pirmo pasirinkimo)	Pirmo pasirinkimo vaistas.
Epinephrine	Adrenalinas/epinefirinas	Vazopresorius/inotropas	β > α	5 µg/min	Daugiau inotropijos. Apsvarstyti 5 µg/min + norepi	Kai NA > 0,5 µg/kg/min, Alternatyva dobutaminui tomis pačiomis sąlygomis
Vasopressin	Vazopresinas	Vazopresorius	V₁	0.03 U/min	Fiksuota dozė, netitruojamas	0,03 U/min, kai NA > 0,2 µg/kg/min
Phenylephrine			α	30 µg/min	Tinka esant tachikardijai
Dopamine			D > β > α	5–10 µg/kg/min	Mažos dozės stabiliai bradikardijai
Dobutamine	Dobutaminas		β	2.5 µg/kg/min	Prastas pasirinkimas – milrinonas > dobutaminas	Esant širdies hipofunkcijai ar išliekančiai hipoperfuzijai koregavus volemiją ir VAS
Milrinone			PDEi	0.25 µg/kg/min	„Bridge to transplant“, inotropija + vazodilatacija
Methylene Blue			NOi, GCi	1–2 mg/kg bolus	„Alright Dr. Smarty-pants“
Angiotensin II	Angiotenzinas II	Vazopresorius	ATII-R	20 ng/kg/min	„Alright Dr. Money-bags“	Kai NA > 0,2 µg/kg/min ir paskirtas vazopresinas

Ankstyva sepsio atpažinimo svarba yra pabrėžiama visuomenės gairėse, nes tai leidžia laiku identifikuoti infekuotus pacientus, kurie gali išsivystyti į sepsį, taip sumažinant su sepsiu susijusią mirtingumą. Du dažniausiai naudojami balai yra greitasis organų funkcijos nepakankamumo įvertinimas susijęs su sepsiu (qSOFA, skaičiuoklė 1) ir Nacionalinis ankstyvo perspėjimo balas (NEWS, skaičiuoklė 2). Mes ir kiti autoriai pirmenybę teikiame NEWS balui. qSOFA skaičiuoklė vertina Glasgow sąmonės skalės balą, sistolinį kraujospūdį ir kvėpavimo dažnį, kur balas 15 laikomas normalus, o mažesnis – nenormalus; kvėpavimo dažnis ≥22 įkvėpių/min ir sistolinis kraujospūdis ≤100 mmHg priskiriami po 1 tašką. NEWS balas sudaromas pagal kvėpavimo dažnį, deguonies saturaciją, deguonies naudojimą, sistolinį kraujospūdį, pulsą, sąmoningumą ir temperatūrą, o bendras balas leidžia įvertinti klinikinę riziką nuo žemos iki aukštos.

Šlapimo takų infekcijos

Ūminis nekomplikuotas cistitas diagnozuojamas pacientėms (moterims – nenėščioms, iki menopauzės), turinčioms ūminio cistito požymių, kai nėra anatominių ar funkcinių šlapimo takų pakitimų (pvz., akmenligės, obstrukcijos, stentų, šlapimo pūslės kateterio), reikšmingų gretutinių ligų ir nenustatoma viršutinių šlapimo takų ar sisteminės infekcijos požymių; dažniausias šios infekcijos sukėlėjas yra Escherichia coli, rečiau – Proteus mirabilis ir Staphylococcus saprophyticus. Imunosupresiniai pacientai (sergantys neutropenija, išreikšta ŽIV infekcija, po organų transplantacijos) bei pacientai, sergantys nekontroliuojamu cukriniu diabetu, nepriskiriami komplikuoto cistito atvejams, jei jiems nėra sisteminės infekcijos ar pielonefrito požymių, tačiau jiems būtina aktyvi klinikinė stebėsena dėl didesnės sunkesnės infekcijos rizikos; įtariant nepakankamą gydymo veiksmingumą ar esant netipinei klinikinei eigai, turi būti svarstomas gydymo režimo keitimas į komplikuoto ūminio cistito. Visais atvejais, kai diagnozuojamas visuomenėje įgytas nekomplikuotas ūminis cistitas, skiriami antimikrobiniai vaistiniai preparatai, o gydymas koreguojamas gavus šlapimo pasėlio rezultatus; šlapimo pasėlis atliekamas vyresniems nei 65 metų pacientams, įtariant pielonefritą ar ŠTI vyrams, nėščiosioms, kai simptomai išlieka ir nėra atsako į paskirtą antimikrobinį gydymą, kartojantis ŠTI (2 epizodai per 6 mėn. arba 3 per 12 mėn.), taip pat pacientams, turintiems ilgalaikius šlapimo pūslės kateterius 1. Cistitas vyrams be prostatos pažeidimo yra retas reiškinys 2.

Diagnozė	Pacientų grupė	Pirmo pasirinkimo AMP (dozė, trukmė)	Alternatyvūs AMP (dozė, trukmė)	Pastabos
Nekompikuotas cistitas (N30.0)	Suaugusios moterys	Nitrofurantoinas 100 mg kas 6–12 val. 3–5 d.	Fosfomicinas 3 g vienkartinė dozė; Trimetoprimas 160 mg kas 12 val. 3–5 d.	Dažn. E. coli
	Vyrai	Nitrofurantoinas 100 mg kas 6–12 val. 7 d.	Trimetoprimas 160 mg kas 12 val. 7 d.	Vertinti prostatito riziką
	Nėščiosios	Nitrofurantoinas 100 mg kas 6–12 val. 5 d.	Cefadroksilis 500 mg kas 12 val. 5 d.	Nerekomenduojamas I ir III trimestrais
	Vaikai	Nitrofurantoinas 5–8 mg/kg/parą (3–4 k.) 3–5 d.	Trimetoprimas 6–8 mg/kg/parą (2 k.) 3–5 d.	Iki 6 mėn. – stacionare
Komplikuotas cistitas (N30.8, N30.9)	Suaugusieji	Amoksicilinas/klav. 500/125 mg kas 8 val. 7 d.	TMP/SMX 160/800 mg kas 12 val. 7 d.; Ciprofloksacinas 500 mg kas 12 val. 7 d.	Vyrams iki 14 d.
	Vaikai	Amoksicilinas/klav. 20–40 mg/kg/parą (3 k.) 7 d.	Parenterinis gydymas stacionare	Nitrofurantoinas nerekomenduojamas
Nekompikuotas pielonefritas (N10.0)	Suaugusieji	Amoksicilinas/klav. 500/125 mg kas 8 val. 7 d.	TMP/SMX 160/800 mg kas 12 val. 7 d.; Ciprofloksacinas 500 mg kas 12 val. 7 d.	Sunkiais atvejais – stacionaras
	Vaikai	Amoksicilinas/klav. 20–40 mg/kg/parą (3 k.) 10 d.	Cefuroksimas 25–30 mg/kg/parą (2 k.) 10 d.	Iki 6 mėn. – stacionare

Empirinio antimikrobinio gydymo režimai sergant ūminiu pielonefritu 2, 3. Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; i/v – intraveninis; per os – geriamasis.

Gydymo būdas	Vaistas	Paros dozė / dozavimas	Gydymo trukmė	Pastabos
Geriamasis (per os)	Ciprofloksacinas	500–750 mg 2 k./d.	7 d.	Fluorochinolonų atsparumas turi būti <10 %
	Levofloksacinas (standartinė dozė)	500 mg 1 k./d.	5 d.
	Levofloksacinas (didelė dozė)	500 mg 2 k./d.	5 d.
	Trimetoprimas / sulfametoksazolis	160/800 mg 2 k./d.	14 d.	Empiriškai skiriant rekomenduojama pradėti nuo vienkartinės i/v ilgai veikiančio AMP dozės (pvz., ceftriaksono)
	Cefpodoksimas	200 mg 2 k./d.	10 d.
	Ceftibutenas	400 mg 1 k./d.	10 d.
Parenterinis (i/v)	Pirmo pasirinkimo gydymas
	Ciprofloksacinas	400 mg 2 k./d.	Individualiai
	Levofloksacinas (standartinė dozė)	500 mg 1 k./d.	Individualiai
	Levofloksacinas (didelė dozė)	500 mg 2 k./d.	Individualiai
	Cefotaksimas	2 g 3 k./d.	Individualiai	Netirtas kaip monoterapija ūminio pielonefrito atveju
	Ceftriaksonas (standartinė dozė)	2 g 1 k./d.	Individualiai	Tirtos mažesnės dozės, tačiau rekomenduojama didesnė
	Ceftriaksonas (didelė dozė)	2 g 2 k./d.	Individualiai
Parenterinis (i/v)	Antro pasirinkimo gydymas
	Cefepimas (standartinė dozė)	1 g 3 k./d. arba 2 g 2 k./d.	Individualiai	Tirtos mažesnės dozės, tačiau rekomenduojama didesnė
	Cefepimas (didelė dozė)	2 g 3 k./d.	Individualiai
	Piperacilinas / tazobaktamas (standartinė dozė)	4,5 g 3 k./d.	Individualiai
	Piperacilinas / tazobaktamas (didelė dozė)	4,5 g 4 k./d., pailginta infuzija	Individualiai
	Gentamicinas	6–7 mg/kg 1 k./d.	Individualiai	Netirtas kaip monoterapija nekomplikuoto ūminio pielonefrito atveju
	Amikacinas	25–30 mg/kg 1 k./d.	Individualiai
Parenterinis (i/v)	Paskutinio pasirinkimo (rezerviniai) vaistai
	Imipenemas / cilastatinas (standartinė dozė)	0,5 g 4 k./d. (30 min. infuzija)	Individualiai	Tik esant įtariamiems ar patvirtintiems dauginio atsparumo sukėlėjams
	Imipenemas / cilastatinas (didelė dozė)	1 g 4 k./d. (30 min. infuzija)	Individualiai
	Meropenemas	1 g 3 k./d.	Individualiai
	Ceftolozanas / tazobaktamas	1,5 g 3 k./d.	Individualiai
	Ceftazidimas / avibaktamas	2,5 g 3 k./d.	Individualiai
	Cefiderokolis	2 g 3 k./d.	Individualiai
	Meropenemas / vaborbaktamas	2 g 3 k./d.	Individualiai
	Plazomicinas	15 mg/kg 1 k./d.	Individualiai
Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; i/v – intraveninis; per os – geriamasis.

Antimikrobinio gydymo režimai urosepsio atveju 2, 3. Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; i/v – intraveninis.

Antimikrobinis vaistas	Paros dozė / dozavimas	Gydymo trukmė	Pastabos
Cefotaksimas	2 g 3 k./d. i/v	7–10 d.	Lėtesnio klinikinio atsako atvejais gali būti reikalingas ilgesnis gydymas
Ceftazidimas	1–2 g 3 k./d. i/v	7–10 d.
Ceftriaksonas (standartinė dozė)	2 g 1 k./d. i/v	7–10 d.
Ceftriaksonas (didelė dozė)	2 g 2 k./d. i/v	7–10 d.
Cefepimas (standartinė dozė)	1 g 3 k./d. i/v arba 2 g 2 k./d. i/v	7–10 d.
Cefepimas (didelė dozė)	2 g 3 k./d. i/v	7–10 d.
Piperacilinas / tazobaktamas (standartinė dozė)	4 g piperacilino + 0,5 g tazobaktamo 4 k./d. i/v (30 min. infuzija) arba 3 k./d. i/v (pailginta 4 val. infuzija)	7–10 d.
Piperacilinas / tazobaktamas (didelė dozė)	4 g piperacilino + 0,5 g tazobaktamo 4 k./d. i/v (pailginta 3 val. infuzija)	7–10 d.
Ceftolozanas / tazobaktamas	1,5 g 3 k./d. i/v	7–10 d.
Ceftazidimas / avibaktamas	2,5 g 3 k./d. i/v	7–10 d.
Gentamicinas*	6–7 mg/kg 1 k./d. i/v	7–10 d.	Netirtas kaip monoterapija urosepsio atveju
Amikacinas*	25–30 mg/kg 1 k./d. i/v	7–10 d.	Netirtas kaip monoterapija urosepsio atveju
Ertapenemas	1 g 1 k./d. i/v	7–10 d.
Imipenemas / cilastatinas	0,5 g 4 k./d. i/v	7–10 d.
Meropenemas (standartinė dozė)	1 g 3 k./d. i/v	7–10 d.
Meropenemas (didelė dozė)	2 g 3 k./d. i/v	7–10 d.

Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; i/v – intraveninis.

Antimikrobinio gydymo režimai uretrito atveju (įtariamas sukėlėjas) 2, 3.

Įtariamas sukėlėjas	Antimikrobinis vaistas	Dozavimas ir gydymo trukmė	Alternatyvūs režimai
Gonokokinė infekcija	Ceftriaksonas + doksiciklinas	Ceftriaksonas 1–2 g i/m arba i/v, vienkartinė dozė (VD); doksiciklinas 100 mg 2 k./d. per os 7 d.	Jei alergija doksiciklinui (kartu su ceftriaksonu): azitromicinas 4 dienų schema – 1 d. 1 g, 2–4 d. po 500 mg per os
Negonokokinė infekcija	Doksiciklinas	100 mg 2 k./d. per os 7 d.	Azitromicinas 4 dienų schema – 1 d. 1 g, 2–4 d. po 500 mg per os

Antimikrobinio gydymo režimai uretrito atveju, kai nustatytas sukėlėjas 2, 3. Santrumpos: VD – vienkartinė dozė; k./d. – kartai per dieną; per os – per burną; i/m – į raumenis; i/v – į veną. Pastaba: nors randomizuotų klinikinių tyrimų duomenų nepakanka, daugėja įrodymų, kad intraveninis gydymas ceftriaksonu yra saugus ir veiksmingas gydant gonokokines infekcijas ir leidžia išvengti i/m injekcijų diskomforto.

Sukėlėjas	Antimikrobinis vaistas	Dozavimas ir gydymo trukmė	Alternatyvūs režimai
Neisseria gonorrhoeae	Ceftriaksonas + doksiciklinas	Ceftriaksonas 1–2 g i/m arba i/v, VD; doksiciklinas 100 mg 2 k./d. per os 7 d.	Azitromicinas 1 g per os, VD (jei atmesta M. genitalium); azitromicinas 4 d. schema (jei M. genitalium neatmesta); cefiksimas 400 mg per os VD + azitromicinas 1 g VD; gentamicinas 240 mg i/m VD + azitromicinas 2 g VD; gemifloksacinas 320 mg per os VD + azitromicinas 2 g VD; spektinomicinas 2 g i/m VD; fosfomicino trometamolis 3 g per os 1, 3 ir 5 dieną; alergijos doksiciklinui atveju – azitromicinas 4 d. schema kartu su ceftriaksonu
Chlamydia trachomatis	Doksiciklinas	100 mg 2 k./d. per os 7 d.	Azitromicinas 1 g per os VD (jei atmesta M. genitalium); azitromicinas 4 d. schema (jei M. genitalium neatmesta); levofloksacinas 500 mg 1 k./d. per os 7 d.; ofloksacinas 200 mg 2 k./d. per os 7 d.
Mycoplasma genitalium	Azitromicinas	4 d. schema – 1 d. 1 g, 2–4 d. po 500 mg per os	Atsparumo makrolidams atveju: moksifloksacinas 400 mg 1 k./d. per os 7 d.
Ureaplasma urealyticum	Doksiciklinas	100 mg 2 k./d. per os 7 d.	Azitromicinas 1 g per os VD
Trichomonas vaginalis	Metronidazolis	1,5–2 g per os, VD	Tinidazolis 2 g per os, VD

Santrumpos: VD – vienkartinė dozė; k./d. – kartai per dieną; per os – per burną; i/m – į raumenis; i/v – į veną.

Pastaba: nors randomizuotų klinikinių tyrimų duomenų nepakanka, daugėja įrodymų, kad intraveninis gydymas ceftriaksonu yra saugus ir veiksmingas gydant gonokokines infekcijas ir leidžia išvengti i/m injekcijų diskomforto.

Siūlomi antimikrobinio gydymo režimai lėtinio bakterinio prostatito atveju 2, 3. Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; per os – per burną.

Antimikrobinis vaistas	Paros dozė / dozavimas	Gydymo trukmė	Pastabos
Fluorochinolonai	Optimali geriamoji paros dozė	4–6 savaitės	Pirmo pasirinkimo vaistai lėtinio bakterinio prostatito atveju
Doksiciklinas	100 mg 2 k./d. per os	10 d.	Tik Chlamydia trachomatis arba Mycoplasma infekcijų atvejais
Azitromicinas	500 mg 1 k./d. per os	Iki 3 savaičių	Tik Chlamydia trachomatis infekcijų atvejais
Metronidazolis	500 mg 3 k./d. per os	14 d.	Tik Trichomonas vaginalis infekcijų atvejais

Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; per os – per burną.

Antimikrobinio gydymo režimai lėtinio bakterinio prostatito atveju 2, 3. Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; per os – per burną.

Antimikrobinis vaistas	Paros dozė	Gydymo trukmė	Pastabos
Fluorochinolonai	Optimali geriamoji paros dozė	4–6 savaitės	Pagrindinis (pirmo pasirinkimo) gydymas
Doksiciklinas	100 mg 2 k./d. per os	10 d.	Tik Chlamydia trachomatis arba Mycoplasma infekcijų atvejais
Azitromicinas	500 mg 1 k./d. per os	Iki 3 savaičių	Tik Chlamydia trachomatis infekcijų atvejais
Metronidazolis	500 mg 3 k./d. per os	14 d.	Tik Trichomonas vaginalis infekcijų atvejais

Santrumpos: k./d. – kartai per dieną; per os – per burną.